TARPTAUTINĖ ORGANŲ DONORYSTĖS DIENA

Kasmet spalio antrąjį šeštadienį minima Pasaulinė organų donorystės ir transplantacijos diena, siekiant informuoti žmones apie donorystės tikslus, skatinti žmones tapti  donorais. Europos organų transplantacijos diena (2020 m. minima 22 kartą). Šias metais ji minima spalio 10 dieną.

image-20151104-25354-3ynnut

(daugiau…)

Pasaulinė regėjimo diena

     Pasaulio sveikatos organizacija antrąjį spalio ketvirtadienį yra paskelbusi Pasauline regėjimo diena, 2020- tais metais ši diena bus minima spalio 8 dieną. Šios dienos tikslas yra skatinti žmones domėtis regėjimo sutrikimais, suvokti regėjimo funkcijos svarbą bei pasirūpinti savo akimis – apsilankyti pas akių gydytoją ne tik atsiradus sutrikimams, bet ir profilaktiniais tikslais.

      Akys – svarbiausias žmogaus jutimo organas. Regėjimo pagalba mes galime pažinti mums supantį pasaulį, bendrauti, mokytis, grožėtis ir apsisaugoti nuo aplinkoje esančių pavojų.

     1 milijardas žmonių visame pasaulyje turi regėjimo sutrikimų, kurių galima išvengti arba, kuriuos reikia išspręsti. Sumažėjęs regėjimas ar jo nebūvimas gali turėti didelį ir ilgalaikį poveikį visiems gyvenimo aspektams, įskaitant kasdienę asmeninę veiklą, bendravimą su bendruomene, mokyklos ir darbo galimybes bei galimybe naudotis viešosiomis paslaugomis.

banner-400x226-1

(daugiau…)

DISLEKSIJA

     Disleksija – specifinis skaitymo sutrikimas, kuris gali būti ir įgytas, ir paveldėtas. Disleksija, dažniausiai pastebima, kai vaikas pardeda mokytis mokykloje. Vaikui sunku  susieti raides su garsu, neperskaito paprastų sakinių, mato skirtingas raides, painioja panašiai skambančias (b-p, k-g ir pan.). Daug vaikų ateina į mokyklą nemokėdami skaityti ir rašyti, kad to išmoktų. Pastebėti sunkumus galima jau antro mokymosi mėnesio pabaigoje. Jei pirmos klasės pabaigoje, jis vis dar painioja raides, sunkiai ar negali visai jų užrašyti arba neatpažįsta rašomame tekste, tai jau ženklas susirūpinti ir pasikonsultuoti su specialistais. O vyresniame amžiuje pasireiškia kaip nepakankami skaitymo gebėjimai. Skaitymas išlieka nepakankamai sklandus, yra netikslus, taigi skaitydamas žmogus netiksliai iškoduoja, intonuoja žodžius, kas irgi trukdo suvokti teksto prasmę, sunku pereiti iš vienos eilutės į kitą. Be to, skaitoma lėtai, todėl tai sukelia nepasitenkinimą skaitymu, skaitant pavargstama ir skaitymas nebūna malonus procesas. Dėl lėto skaitymo mokykloje vaikai turi ir kitų mokymosi sunkumų, jie nespėja kartu su visa klase įsisavinti medžiagos, patiria patyčias, greit pavargsta, būna irzlūs ir pikti, nebenori eiti į mokyklą.

(daugiau…)

Pasaulinė širdies diena

     Rugsėjo 29-oji – Pasaulinė širdies diena, kaskart primenanti žmonėms apie širdies ir  kraujagyslių ligų prevencijos ir kontrolės svarbą. Minint šią dieną primenama visuomenei, jog reikia keisti savo įpročius, pradėti valgyti subalansuotą maistą, reguliariai mankštintis, sumažinti alkoholio vartojimą, nerūkyti arba mesti, jei rūkote. Šie maži pokyčiai ne tik pagerins Jūsų sveikatą, bet ir padės mėgautis pilnaverčiu gyvenimu.

     Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, netaisyklinga mityba bei mažas fizinis aktyvumas. Kiti rizikos veiksniai, turintys įtakos širdies ir kraujagyslių ligoms vystytis, yra antsvoris, nutukimas, cukrinis diabetas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir psichinis bei socialinis stresas.

     Didžiausia bėda yra ta, jog širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai retai kada sukelia ryškius simptomus ir nors jų nejaučiame, daro negrįžtamą žalą mūsų kraujagyslėms. Žmogus įpranta su jais gyventi, kol vieną dieną miokardo infarktas ar insultas, atrodo, užgriūna visiškai netikėtai ir jauną žmogų.

(daugiau…)

Aplinkos sveikata – svarbi visuomenės sveikatos intervencija užkertant kelią pandemijoms

     Tarptautinė aplinkos sveikatos federacija 2020 m. rugsėjo 26 d. paminėdama Pasaulinę aplinkos sveikatos dieną atkreipia dėmesį į aplinkos sveikatą, kaip pagrindinę visuomenės sveikatos intervenciją ligų pandemijos prevencijos metu, kai ypač svarbus vaidmuo atitenka aplinkos sveikatos specialistų veiksmams.

     Aplinkos sveikatos specialistas yra gyvybiškai svarbus įgyvendinant ligų prevencijos priemones prasidėjus pirmiems pandemijos požymiams, atlieka svarbius pasirengimo nelaimėms darbus, profesionaliai ir laiku reaguoja į grėsmes ir riboja galimą infekcijos plitimą.

     Aplinkos sveikata yra visuomenės sveikatos šaka, susijusi su visais natūralios ir sukurtos aplinkos aspektais. Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) pažymi, kad į aplinkos sveikatos sritį įeina visi fiziniai, cheminiai ir biologiniai veiksniai, turintys poveikį visuomenei ir žmogaus elgesiui. Taip siekiama užkirsti kelią ligoms ir sukurti sveiką ir draugišką aplinką. Kaip pagrindinė visapusiškos visuomenės sveikatos sistemos sudedamoji dalis, aplinkos sveikata siekia plėtoti pažangią visuomenės sveikatinimo politiką įgyvendinant ją per programas, kurių tikslas – sumažinti ligų plitimą, nepageidaujamų aplinkos veiksnių (ore, vandenyje, dirvožemyje ir maisto produktuose) poveikį gyventojų sveikatai ir suteikti bendruomenėms sveikesnę aplinką.

     PSO duomenimis, 2020 m. 24 % mirčių visame pasaulyje yra susijusios su aplinkos veiksnių poveikiu, o tai yra maždaug 13,7 milijono mirčių per metus.

    Prasta sveikata dažnai būna netinkamos aplinkos rezultatas. Siekiant pagerinti mūsų gyvenimo ir darbo sąlygas aplinkos sveikatos specialistų pastangomis tobulinama visuomenės gerovė ir įgyvendinami žmonių lūkesčiai. Prasta aplinkos kokybė daro didžiulį poveikį gyventojams, kurių sveikata jau ir taip yra pažeidžiama dėl kitų rizikos veiksnių. Taigi aplinkos sveikatos srityje turi būti atsižvelgiama į visuomenės ir aplinkos veiksnius, kurie padidina aplinkos poveikio ir ligų atsiradimo tikimybę.

     Aplinkos sveikatos specialistą galima rasti kiekvienoje bendruomenėje, sunkiai dirbantį kiekvieną dieną, kad išsaugotų mūsų sveikatą, užtikrintų jos saugą bei sumažintų sveikatos netolygumus. Aplinkos sveikatos specialistai bendradarbiauja su įvairių sektorių specialistais. Turėdami skirtingą išsilavinimą, žinias ir patirtį, jie aktyviai dalyvauja visuomenės sveikatinimo ir saugos procesuose.

     Šių metų pradžioje mes visi susidūrėme su koronavirusu, SARS-CoV-2, dabar vadinamu COVID-19. Ši infekcinė liga paveikė 216 pasaulio šalių gyventojus. 2020 m. sausio 30 d. PSO paskelbė COVID-19 protrūkį visuotine ekstremalia visuomenės sveikatos situacija, o 2020 m. kovo 11 d. – pasauline pandemija. Dėl šios ligos protrūkio ėmė smarkiai keistis žmonių gyvenimo sąlygos, netenkama daug gyvybių, didelius sunkumus patiria ekonomika viso pasaulio mastu. Ši liga pakeitė mūsų įpročius ir kasdienio gyvenimo būdą, išbandė visų šalių sveikatos sistemas, padarė įtaką daugelio žmonių gyvenimui bei atkreipė mūsų visų dėmesį į aplinkos sveikatos saugos svarbą kiekvienos pasaulio šalies gyvenime.

     Aplinkos sveikatos specialisto veikla yra gyvybiškai svarbi priemonė įgyvendinant ligų prevencijos procesus. Aplinkos sveikatos specialisto darbas pandemijos metu apima labai platų spektrą – nuo pradinio atsako bet  kurioje pasaulio vietoje kilus pandemijai (pasienio postų, oro uostų kontrolė, keliautojų patikra, karantino taisyklių laikymosi priežiūra, respiratorių tinkamumo testavimas, atvejų išskyrimas ir izoliavimo patalpų stebėjimas, kontaktų nustatymas, oro, jūros uostų sveikatos valdymas bei patikra) iki visuomenės švietimo. Galima teigti, kad turėdami platų pagrindinių funkcijų spektrą ir daugybę specializacijų, skirtų sveikatos prevencijai, aplinkos sveikatos specialistai atlieka daug platesnį vaidmenį kontroliuojant tiek dabartines, tiek būsimas pandemijas.

 

Pranešimą parengė Milda Karlaitė,

Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė,

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras

 

Daugiau informacijos:

Tarptautinės aplinkos sveikatos federacijos tinklalapis

https://www.ifeh.org/wehd/2020/WEHD2020.pdf

https://www.healthypeople.gov/2020/topics-objectives/topic/environmental-health