Panevėžio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad spalis yra supratimo apie krūties vėžį mėnuo, o nuo 2008 m. Europos krūties vėžio koalicijos iniciatyva spalio 15 d. kasmet minima Krūtų sveikatos diena.

Krūties vėžys tai – krūties audinio piktybinis navikas. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, tai yra dažniausia moterų onkologinė liga. Kasmet mūsų šalyje diagnozuojama apie pusantro tūkstančio naujų krūties vėžio atvejų. Daugiausia naujų krūties vėžio atvejų nustatoma moterims, vyresnėms nei 50 metų amžiaus. Krūties vėžiu gali susirgti ir vyrai – kasmet Lietuvoje nustatoma apie 15 tokių atvejų. Krūties vėžys nėra mirties nuosprendis, jį įmanoma įveikti. Ilgą laiką mirtingumas susirgus krūties vėžiu Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje, tačiau pastaraisiais metais Pasaulio sveikatos organizacijos pateikti duomenys rodo, kad mūsų šalies situacija pagerėjo: Lietuvos mirtingumo rodikliai yra vieni iš mažiausių. Tokių rezultatų pasiekėme dėl aukšto medicinos darbuotojų profesionalumo, vykdomos krūties vėžio prevencijos programos veiksmingumo ir pažengusių taikomo gydymo metodų, leidžiančių ne tik išsaugoti gyvybes, bet sugrąžinti žmonėms gyvenimo džiaugsmą ir viltį.

 

Tikimybę susirgti didina įgimti ir įgyti rizikos veiksniai

Norint sumažinti tikimybę susirgti krūties vėžiu, svarbu žinoti jį galinčius sukelti įgimtus ir įgytus rizikos veiksnius, nes dalį jų galima valdyti. Ne visų piktybinių navikų rizikos veiksniai yra nustatyti, tačiau gydytojams yra žinomi daugelis jų: ankstyva mėnesinių pradžia (iki 12 m.), vėlyva menopauzė (po 55 m.), rūkymas, netinkama mityba, didelis alkoholio suvartojimas, antsvoris, nėštumų nutraukimo skaičius, ilgiau nei 5 metus trunkanti hormoninė terapija ir naudojami kontraceptikai. 5–10 proc. moterims ir vyrams Lietuvoje diagnozuojamų krūties vėžio atvejų yra sukelti paveldimų genų mutacijos. Jeigu artimųjų tarpe yra sergančiųjų ar sirgusių krūties, kiaušidžių vėžiu, jų palikuoniams reikėtų atlikti genetinius tyrimus, nes tikimybė susirgti dėl pakitusių genų ženkliai išauga: moterims ji siekia net 87 proc., o vyrams – 20 proc. Egzistuojant tokiai rizikai, prevencinės mastektomijos (krūtų šalinimo) ir kiaušidžių šalinimo operacijos yra patikimiausia priemonė, apsauganti nuo vėžio išsivystymo.

Svarbu laiku tikrintis sveikatą ir atlikti profilaktinius tyrimus

Profilaktiniai sveikatos patikrinimai ir gydytojų atliekami tyrimai padeda diagnozuoti navikus ankstyvoje stadijoje, kai jie dar nėra apčiuopiami. Jaunoms moterims rekomenduojama kas 3 metus apsilankyti pas gydytoją mamologą ir atlikti krūtų echoskopiją, o sulaukus 50-ties – kas 2 metus dalyvauti atrankinės mamografinės patikros programoje ir atlikti nemokamą krūtų mamografinį tyrimą.

Ankstyvoji prevencija

Krūtų savityra ir kreipimasis laiku į gydytojus gali padėti diagnozuoti krūties vėžį ankstyvoje stadijoje, o tai sudaro sąlygas taikyti efektyvų gydymą. Kiekviena moteris ir jauna mergina turėtų kartą per mėnesį menstruacinio ciklo viduryje savarankiškai atlikti krūtų patikrą: apčiuopus vieną ar daugiau guzelių krūtyje, būtina kreiptis į gydytoją. Gydytojas aptiktus krūties darinius ar kitus pakitimus ištirs atlikdamas krūtų apžiūrą ir apčiuopą bei paskirs reikiamus išsamesnius tyrimus krūties vėžio diagnozei patvirtinti ar paneigti bei numatyti tinkamą gydymą. Moterims taip pat rekomenduojama nedelsiant kreiptis į mamologą dėl atsiradusių krūties formos, simetrijos, odos pokyčių, žaizdelių spenelio srityje, kraujingų išskyrų iš spenelių, apčiuopto darinio krūtyje ir padidėjusių limfmazgių pažastyje. Vyrai į mamologą turėtų kreiptis dėl rasto darinio krūties liaukoje, spenelių pokyčių, kraujingų išskyrų, krūties liaukos deformacijos atvejų ir limfmazgių padidėjimo pažastyje. Kuo ankstyvesnės stadijos krūties vėžys aptinkamas, tuo geresni gydymo rezultatai.

 

 

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, jog trečdalis visų susirgimo vėžiu atvejų yra išvengiami. Siekiant sumažinti tikimybę susirgti įvairiomis ligomis, tarp jų ir krūties ligomis, bei jaustis geriau, pirmiausia rekomenduojama kasdieniame gyvenime vadovautis sveiko gyvenimo principais. Juolab, kad ir mokslininkai jau įrodė ryšį tarp sveiko gyvenimo būdo ir krūtų sveikatos. Svarbiausi veiksniai, lemiantys geresnę krūtų sveikatą yra: fizinis aktyvumas, sveika mityba ir optimalaus kūno svorio išlaikymas.

Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė

Inga Mackelienė

Naudota informacija:

  1. https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/gereja-diagnostikos-galimybes-moterims-del-kruties-vezio
  2. https://www.breastcancer.org/
  3. https://www.cancer.org/cancer/breast-cancer.html
  4. https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/gyventojams-1/ligu-prevencijos-programos/kruties-vezio-prevencija