Rugsėjo 10 dieną minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Ji skirta atkreipti dėmesį į didelį savižudybių skaičių ir ieškoti išeičių užkiršti tam kelią. Šios dienos vakarą žmonės raginami languose uždegti žvakę, skirtą atminti tiems, kurie pasitraukė iš gyvenimo.

     Savižudybė – tai sąmoningas  savo paties gyvybės nutraukimas. Tai sudėtinga problema, kuri neturi kokios nors vienintelės paaiškinamos priežasties. Dažniausiai savožudybę sukelia biologinių, genetinių, psichologinių, kultūrinių ir aplinkos veiksnių visuma. Tai viena iš dažniausių mirties priežaščių 15-35 metų žmonių amžiaus grupėje. Baisu, tačiau kas 40 sekundžių pasaulyje nusižudo vienas žmogus, kas 3 sekundes pasaulyje kažkas bando nusižudyti. O kiekviena savižudybė, skaudžiai paliečia mažiausiai šešis artimus žmones.

savizudybe-discovermagazine.com-nuotr.

     Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet nusižudo apie milijoną žmonių. Lietuva – viena iš šalių, kurioje savižudybės skaičius itin didelis. Per metus mūsų šalyje nusižudo daugiau nei 1000 žmonių. Dauguma jų – kaimo gyventojai, vyrai. Savižudybių mastas Lietuvoje mažėja, rodo statistika – naujausiais Higienos instituto duomenimis – savižudybių skaičius per paskutinius tris metus sumažėjo net 20 proc., 2017 m. lyginant su 2016 m. – skaičius sumažėjo 9 proc. O Valstybinės ligonių kasos duomenimis, apsilankymų skaičius pas psichologus poliklinikose per tris metus išaugo daugiau nei tris kartus.

     Domėjimasis savižudybės būdais bei priemonėmis, domėjimasis mirties tema taip pat yra vienas iš rizikos ženklų. Labai svarbu sureaguoti, jei po ilgą laiką trunkančios prislėgtos nuotaikos žmogus staiga tampa daug linksmesnis, žvalesnis – toks pasikeitimas galėjo įvykti todėl, jog žmogus nusprendė nusižudyti, o radęs savo problemų sprendimo būdą jaučia palengvėjimą.

     Dažnai galvojantis apie savižudybę tiesiogiai ar netiesiogiai užsimena apie savo mintis. Jis gali prabilti apie gyvenimo beprasmybę, jog nieko nebenori, nebegali taip gyventi, nori, jog viskas baigtųsi. Kartais žmogus gali tiesiai pasakyti, jog ketina nusižudyti, ir net tais atvejais, kai atrodo, jog savižudybe yra manipuliuojama ar taip siekiama atkreipti dėmesį – tai visada yra rizikos ženklas ir į jį būtina reaguoti rimtai. Tačiau tai nereiškia, kad reikia pasiduoti šantažui. Svarbu pasirūpinti pagalba tam žmogui, tačiau nepamiršti padėti ir sau pasitariant su artimaisiais ar specialistais.

     Asmeniui nusižudžius, jam  dažniausiai konstatuojama depresija. Tačiau, retkarčiais dažnas gali jaustis prislėgtas, liūdnas, vienišas ar pažeidžiamas –  tai ilgainiui praeina. Bet,  jei tokie jausmai žmogų užvaldo ir sutrikdo normalų jo gyvenimą, tokia būsena jau nėra tik prislėgta nuotaika, o depresinė liga. Dažniausiai pasitaikantys  depresijos požymiai:

  • liūdesys, kuris nepraeina didesnę dienos dalį, kamuoja kasdien;
  • nebedomina įprastinė veikla;
  • svorio pokyčiai;
  • miegama per ilgai arba per trumpai, per anksti pabundama;
  • nuolat jaučiamas nuovargis arba silpnumas;
  • menkavertiškumo, kaltės, beviltiškumo jausmas;
  • nuolat jaučiamas irzlumas, nerimastingumas;
  • sunku susikaupti, priimti sprendimus, įsiminti;
  • kartkartėmis kyla minčių apie mirtį ir savižudybę.

     Viena iš kliūčių, trukdančių pastebėti savižudybės riziką ir suteikti reikiamą pagalbą – klaidingi įsitikinimai, mitai apie savižudybes. Tačiau, reikia nepamiršti, kad kiekviename mite visuomet yra dalelė tiesos. Tokie mitai padeda mums apsisaugoti nuo savo baimių, pvz.: jeigu aš galvoju, kad tie, kurie daug kalba apie savižudybę, paprastai nenusižudo, man ramiau. Tačiau tai yra vienas iš tų klaidingų įsitikinimų, dėl kurių reali savižudybės grėsmė lieka neįvertinta.

Mitai apie savižudybę :

  • Atrodo, kad kalbantys apie savižudybę tikrai nesižudo ir tai visai ne mitas, o tiesa.  Tačiau ne vienas mokslinis tyrimas yra atskleidęs, kad apie ~80% nusižudžiusiųjų yra tiesiai kalbėję arba netiesiogiai užsiminę apie savižudybę. Todėl kiekvienas, dirbantis savižudybių prevencijos srityje, turi žinoti – jeigu žmogus užsimena apie savižudybę, tai visuomet rizikos ženklas, kurio negalima ignoruoti.
  • Neretai galvojama, kad savižudybė yra psichikos ligos pasekmė. Tačiau sakoma, kad tai yra klaidingas įsitikinimas, nes: didžioji dalis sergančiųjų bet kokia psichikos liga -nenusižudo; yra gerai žinoma, kad moterys depresija serga bent du kartus dažniau, negu vyrai, tačiau beveik visose pasaulio šalyse vyrai nusižudo kelis kartus dažniau nei moterys; ženkli dalis nusižudžiusiųjų žmonių nesirgo jokia psichikos liga.
  • Vienas iš paplitusių mitų apie savižudybes – galvojimas, kad yra viena konkreti savižudybės priežastis. „Nusižudė dėl nelaimingos meilės… dėl neišlaikyto egzamino… netekęs darbo“ ir t.t.  tačiau daugelis yra išgyvenę net ir stipresnius gyvenimo išbandymus. Savižudybę visuomet lemia daugelis įvairių veiksnių: žmogaus charakterio savybės, asmeninė patirtis, nuostatos ir vertybės, santykiais su kitais žmonėmis ir t. t. Konkretus įvykis gali būti tik paskutinis įvykis, nulėmęs tokį žmogaus pasirinkimą.
  • Tenka girdėti, jog nusižudo tik stiprūs žmonės, arba atvirkščiai – tik silpni. Savižudybė nėra nei stiprių, nei silpnų žmonių poelgis. Savižudybė – tai kenčiančio žmogaus nevilties žingsnis. Žymus JAV psichologas Edwin Shneidman teigia, jog „Žmonės nusižudo dėl to, kad nebegali ištverti juos kankinančio didžiulio psichologinio skausmo. Ilgai kenčiant šį skausmą, žmogaus mąstymas tarsi susiaurėja – jis ima manyti, kad yra tik vienintelis būdas išvengti šio skausmo – nusižudyt“.

 

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

Dovilė Usevičiūtė

Naudota informacija :

  1. https://day.lt/sventes/straipsniai/savizudziu_prevencijos_diena
  2. https://lt.wikipedia.org/wiki/Savi%C5%BEudyb%C4%97
  3. http://www.hi.lt/
  4. http://smlpc.lt/media/file/Skyriu_info/Neinfekciniu_ligu_profilaktika/Traumu_prevencija/Pasauline%20svizudybiu%20prevencijos%20diena.pdf
  5. https://www.jaunimolinija.lt/lt/