Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos (arba kardiologinės ligos) yra dažniausia mirties priežastis visame pasaulyje, kasmet pasiglemžianti iki 17,1 milijono gyvybių. Lietuvoje kasmet nustatoma vidutiniškai po 16 tūkst. insulto ir 7 tūkst. miokardo infarkto atvejų. Š.m. rugsėjo 25 d. vyko paskaita „Kaip apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų?“. Paskaitą skaitė kardiologas Jurgis Sutkus. Gydytojas paskaitoje pasakojo apie  pagrindinius širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius (arterinę hipertenziją, dislipidemiją, hipodinamiją, nutukimą, antsvorį, angliavandenių apytakos sutrikimus, netinkamą mitybą, stresą ir kt.).

unnamed

1 pav. Ėriškių kaimo bendruomenė

      Širdžiai ir kraujagyslėms ypač žalingas gyvulinių riebalų, lengvai pasisavinamų angliavandenių, druskos perteklius, per mažas šviežių daržovių, vaisių, skaidulinių medžiagų, vitaminų, kalio, magnio kiekis. Aterogeniškiausiai veikia sočiųjų riebalų ir cholesterolio perteklius maiste. Pagrindinis šių medžiagų šaltinis – gyvuliniai riebalai (riebi mėsa, riebūs pieno produktai, kiaušinių tryniai). Sočiuosius riebalus patartina keisti nesočiaisiais, pirmenybę atiduodant mononesotiesiems (alyvų, rapsų aliejus). Patartina vartoti kuo daugiau produktų, turinčių omega-3 riebiųjų rūgščių (šaltųjų jūrų žuvų). Nustatyta, kad ypač kenksmingas oksiduotas cholesterolis arba (susidaro ilgai kaitinant maistą aukštoje temperatūroje, džiovinant), ir transriebiosios rūgštys (kietuosiuose margarinuose, kepiniuose, į kurių sudėtį įeina aliejus).

     Širdies ir kraujagyslių ligomis gali susirgti žmonės bet kokio amžiaus, rasės ir lyties, o ypač tie, kurie patenka į rizikos grupę. Rizikos veiksniai skirstomi į du tipus: nemodifikuojamus ir modifikuojamus. Nemodifikuojami rizikos veiksniai yra lytis, šeimos širdies ligų istorija, genetikos ir kitos įgimtos problemos. Šių veiksnių negalime kontroliuoti. Taigi žmonės, kurie turi šių veiksnių, turi labai saugotis, kad nesusirgtų kokia širdies liga. Modifikuojami rizikos veiksniai yra rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir lėtinis stresas ar depresija, susilpnėjusi imuninė sistema, pasikartojančios infekcijos, sėslus gyvenimo būdas, mankštos trūkumas ir didelis cholesterolio kiekis maiste. Paskaitoje taip pat buvo kalbėta apie lipidų gliukozės kiekio kraujyje stebėjimo reikšmę, rūkymo ir alkoholio įtaka sveikatai. Vyko diskusija, kurios metu buvo atsakoma į klausimus apie sveikatos būklės rodiklius ir jų stebėjimą bei rizikos veiksnius, kuriuos šie rodikliai atspindi.

Koks turi būti optimalus spaudimas?

Nėra „idealaus kraujo spaudimo“, tačiau reikia prisilaikyti šių ribų:

  • normalus kraujo spaudimas: mažiau, nei 120/80 mm Hg;
  • aukštas normalus kraujo spaudimas: tarp 120/80 ir 140/90 mmHg;
  • padidėjęs kraujo spaudimas: 140/90 mmHg arba didesnis.

Kokie pirmieji miokardo infarkto požymiai?

     Širdies priepuolio arba miokardo infarkto simptomai yra: diskomfortas, spaudimas, sunkumas ar skausmas krūtinėje, rankoje ar žemiau krūtinkaulio, prakaitavimas, pykinimas, vėmimas ar galvos svaigimas, ypatingas silpnumas, nerimas ar dusulys ir greitas ar nereguliarus širdies ritmas. Jei pastebėjote, kurį iš šių požymių patartina kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Miokardo infarkto simptomai paprastai trunka 30 minučių. Skausmas pradžioje gali sukelti tik lengvą diskomfortą, bet vėliau gali atsirasti didelis ir ilgai trunkantis.

unnamed (1)

2 pav. Gydytojas Jurgis Sutkus

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

Aušra Rešimavičienė