Š.m. spalio 25 dieną UAB „Aukštaitijos vandenys“ ryšių su visuomene specialistas Svajūnas Mikeška aplankė Tiltagalio bendruomenę, skaitė paskaitą „Vanduo – kiek mes apie jį žinome ir ar jis brangus?“.

DSCF2872

     Nors maždaug 70 procentų Žemės dengia vanduo, tačiau lyginant su atmosfera ir Žemės rutulio skersmeniu, atrodytų, kad mūsų Žemę dengia tik plona plevelė vandens. JAV atliktos geologinės apžvalgos duomenimis, visą Žemėje esantį vandenį galima sutalpinti į 1,4 tūkst. mm skermens burbuliuką.

file58679379_38518c8d

     Mes matome, kad Žemėje vandens yra labai daug, tačiau 96 procentai vandens yra sūrūs. O gyvybei svarbiausias vanduo yra gėlas vanduo.  Jame yra organizmui reikalingų mineralinių druskų, kurių sudėtyje yra kalcio, magnio, natrio, kalio, chloridų, sulfatų, rūgščiųjų karbonatų ir kt. Šių medžiagų kiekis priklauso nuo hidrogeologinių vandens formavimosi sąlygų. Vandenyje taip pat yra biologiškai aktyvių mikroelementų, vadinamų būtinaisiais elementais – fluoro, mangano, geležies, jodo, cinko, vario ir kt. Grynas švarus vanduo gaunamas iš požeminių šaltinių.

       Natūraliu mineraliniu vandeniu laikomas gamtinėmis sąlygomis susidaręs požeminis vanduo. Atmosferos vandenys skverbdamiesi pro visus žemės sluosknius, ištirpina juose esančias mineralines medžiagas, prisisotina įvairių dujų ir įgyja įvairių savybių. Tuo natūralus mineralis vanduo ir skiriasi nuo paprasto – savo įvairia, gausia mineralų sudėtimi.

     Taip pat S. Mikeška pateikė  įdomų faktą, apie kurį daugelis turbūt net nesusimastome – vanduo, tai mūsų naudingoji iškasena. Skaičiavimai rodo, kad Lietuvos didmiesčiuose vienas gyventojas per parą vidutiniškai sunaudoja apie 80 litrų vandens.  Jungtinių Tautų organizacijos duomenis teigia, kad žmogui per parą turi užtekti nuo 20 iki 50 litrų vandens, palyginus, mes sunaudojame gana nemažai vandens.

DSCF2868

     Buvo kalbama ir apie vandens taršą. Pirmiausia buvo paminėti indų plovikliai, kurių visi naudoja per daug. Specialistas kasdienius indų ploviklius siūlė keisti soda, actu ar citrinos rugštele. Kitas „didelis vandens priešas“ skalbimo priemonės. Daugelis juos naudoja nenormuotai, pila „iš akies“. Per didelio skalbimo priemonių kiekio nesulaiko valymo įrengimai, todėl užterštas vanduo patenka į upes, prieš užtvankas ir kitas mechanines kliūtis sudarydamas putų dangą. Taip pat gausiai vandenš teršia žemės ūkyje naudojamos mineralinės trąšos, pesticidai. Ne visas jas įsisavina augalai, daugelis jų kartu su lietaus vandeniu patenka į upės ir kitus vandens telkinius. Dalis mineralinių trąšų patenka ir į šulinių vandenį, todėl šulinių vandenyje dažnai randama ne tik mikrobinė, bet ir cheminė tarša, kuri yra pavojinga žmonių sveikatai. Per didelis nitratų kiekis net gali sukelti kūdikių mirtį ar vėžinius susirgimus. Tokį šulinio vandenį geriau būtų vartoti tik buitiniams darbams atlikti.

     Skatindamas žmonės keisti valymo priemones, naudoti jas normuotai S.Mikeška klausytojams parodė filmuką „Laiškas iš 2070-ųjų. SAUGOKIME VANDENĮ“. Filmuką galite peržiūrėti pasnaudę ant nuorodos : https://www.youtube.com/watch?v=8ep6kM5LI48.

DĖKOJAME VISIEMS DALYVAVUSIEMS !

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

Dovilė Usevičiūtė