Lapkričio 12-18 d. vykstant Pasaulinei supratimo apie antibiotikus savaitei gyventojai kviečiami atkreipti dėmesį į augantį atsparumą antibiotikams ir vartoti juos atsakingai. Šiuolaikiniai žmonės gyvendami greitu tempu, susirgę nori kuo greičiau pasveikti. Dažnai išbandę liaudiškas gydymosi priemones, nereceptinusi vaistus, daug žmonių net nesusimąstydami ir be gydytojo paskyrimo ar būtinybės pradeda vartoti antibiotikus. Naujausiais Eurobarometro tyrimo duomenimis 66 proc. respondentų žino, kad antibiotikai nuo peršalimo ligų negydo, o 43 proc. jų žino, kad antibiotikai yra neveiksmingi gydant virusus.

antibiotikai

     Šiandien atsparumas antibiotikams yra viena didžiausių sveikatos grėsmių pasaulyje. Atsparumas antibiotikams yra natūralus reiškinys, tačiau netinkamai vartojami antibiotikai žmonių ir gyvūnų tarpe paspartina atsparumo procesą.

      Auga infekcijų skaičius (tokių kaip pneumonija, tuberkuliozė ir gonorėja), kurias gydyti sunkiau, nes antibiotikų veiksmingumas mažėja. Atsparumas antibiotikams prailgina gydymosi ligoninėje laiką, daugiau kainuoja gydymas, didėja mirtingumas.

Problemos svarba
Antibiotikai – vaistai, naudojami infekcijų prevencijai ir bakterinių infekcijų gydymui. Atsparumas antibiotikams išsivysto, kai pasikeičia bakterijų atsakas į vartojamą vaistą.

Bakterijos, o ne žmonės tampa atsparios antibiotikams. Tokiomis bakterijomis užsikrėtusius sunkiau gydyti nei tuos, kurie yra užsikrėtę neatspariomis antibiotikams bakterijomis.

Atradus naujus antibiotikus, atsparumas jiems išliks viena didžiausių grėsmių, jeigu nebus keičiama antibiotikų vartojimo elgsena. Būtina keisti požiūrį į antibiotikų skyrimą ir vartojimą. Elgsenos pokyčiai, mažinantys infekcijų plitimą yra skiepai, rankų plovimas ir tinkama maisto higiena.

     Pasaulyje atsparumas antibiotikams auga dideliais tempais. Kiekvieną dieną atsiranda ir plinta nauji atsparumo mechanizmai, mažindami įprastų infekcinių ligų gydymo galimybes. Taip pat didėja sunkiau išgydomų (arba neišgydomų) infekcijų, tokių kaip pneumonija, tuberkuliozė, kraujo užkrėtimai ir gonorėja. Šalyse, kuriose antibiotikus galima įsigyti be recepto, atsparumas ir plitimas antibiotikams yra didžiausias. Šalyse, kurios neturi patvirtintų gydymo gairių, sveikatos priežiūros darbuotojai antibiotikus gydymui skiria dažniau, nustatomas per didelis antibiotikų vartojimas.

       Tyrimai rodo, kad 50 proc. visų antibiotikų receptų išrašoma netinkamai, t.y. jie išrašomi nuo nebakterinių infekcijų, išrašomi plataus spektro ir galimai toksiški antibiotikai, kai skiriama netiksli dozė arba vartojimo trukmė per ilga. Dėl netinkamai išrašomų antibiotikų pasireiškia įvairaus pobūdžio šalutinis poveikis, vartojamų vaistų tarpusavio sąveika, išsivysto Clostridium difficile infekcijos ir atsiranda daugumai vaistų atsparūs patogenai.

Atsiminkite!

      Negalima savavališkai, nepasitarus su gydytoju gydytis antibiotikais. Šiuos vaistus reikėtų vartoti tik pagal gydytojo receptą, o ne likučius arba antibiotikus, kurie buvo įsigyti be recepto. Nereikėtų gydytojo prašyti antibiotikų, kai jų nereikia (pvz. peršalimo atveju) ir netaupyti įsigytus, gydytojo paskirtus, antibiotikus ir jų nevartoti vėliau, kai pasijaučiama blogai. Gydytojai prieš pacientui skirdami antibiotikus turėtų nustatyti, kas yra ligos sukėlėjas (bakterija, virusas, pirmuonys, ar kiti mikrooraganizmai). Taip pat skirti tik tuos antibiotikus, kurių reikia, o ne tuos, kurių prašo pacientai.

Naudota informacija:

  1. http://www.ulac.lt/pagrindiniai-faktai-apie-antibiotikus-ir-atsparuma
  2. http://www.ulac.lt/uploads/downloads/infografikai_antibiotikai/zemes%20ukio%20sektorius.pdf
  3. http://www.hi.lt/antibiotikai/
  4. https://lt.wikipedia.org/wiki/Antibiotikas

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

Aušra Rešimavičienė