Kiekvienais metais atšalus orams smarkiai padidėja traumų paslydus pavojus. Pasivaikščiojimai lauke vėlyvą rudenį ir žiemą nemalonumais gali baigtis visiems: pradedant vaikais, baigiant garbaus amžiaus žmonėmis – nuo traumų neapsaugotas niekas. Gydytojų praktika rodo, kad traumos paslydus sudaro daugiau nei pusę (net apie 60 proc.) visų užregistruojamų traumų šaltojo sezono metu. Kaip sumažinti jų riziką ir į ką vertėtų atkreipti dėmesį, įvykus nelaimingam atsitikimui? Šiuo metu Europos Sąjungos (ES) šalyse socialiniai-ekonominiai nuostoliai dėl traumų labai dideli: kiekvienais metais miršta apie 250 tūkst. ir sužalojama apie 1,5 mln. žmonių, dauguma jų darbingo amžiaus. Pastaraisiais metais traumatizmas tapo sudėtinga socialine ir ekonomine problema. Vykdant traumatizmo prevenciją, turi būti visapusiškai analizuojama situacija, remiantis gautais duomenimis ieškoma naujų ir efektyvių šios problemos sprendimų

Trauma arba sužalojimas – tai ūmus, stiprus mechaninis, cheminis, terminis, elektros ar jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis žmogaus kūnui, kuris viršija žmogaus tolerancijos slenkstį.

Traumos paslydus. Kaip elgtis?

  • Patyrus traumą, negalima judinti sužalotos rankos ar kojos. Susižalojus koją, venk ja remtis ir bandyti eiti, nes gali atsirasti sunkesni raiščių ir sąnarių sužeidimai ar net pasislinkti lūžę kaulai.
  • „Nenustatinėk“ diagnozės savarankiškai. Visais atvejais būtina išsami gydytojo apžiūra, nes tik jis gali įvertinti traumos pobūdį ir paskirti reikiamą gydymą. Jei gydymo įstaigos negali pasiekti pats ar padedant artimiesiems – kviesk greitąją pagalbą.
  • Jokiu būdu nesistenk pats sugrąžinti išnarinto sąnario į vietą.
  • Jei pasitempei raiščius ar sausgysles, geriausia priemonė – šalčio procedūros. Po traumos praėjus 3–4 paroms gali padėti ir šildymo procedūros, tačiau nepamiršk, kad taikomos anksčiau, jos veikiau pablogins situaciją.

     Sužalojimai skirstomi į netyčinius ir tyčinius. Netyčiniai sužalojimai – tokie, kurių priežastys yra transporto įvykiai, atsitiktiniai apsinuodijimai, nukritimai, atsitiktiniai skendimai, nudegimai, apsiplikymai, uždusimai, užspringimai ir kitos atsitiktinės išorinės priežastys, tokios kaip šalčio poveikis, elektros srovės poveikis ir kt. Tyčiniai sužalojimai apima savižudybes ir smurtinius sužalojimus.

     Pasaulyje didėjant senyvo amžiaus gyventojų skaičiui ir ilgėjant gyvenimo trukmei, labai svarbu išlaikyti jų fizinį aktyvumą ir savarankiškumą kasdienėje veikloje. Griuvimai laikomi vienu iš pagrindinių pagyvenusių žmonių sergamumą ir mirštamumą įtakojančių veiksnių. Todėl labai svarbu anksti nustatyti pagyvenusių žmonių griuvimų riziką ir pritaikyti tinkamas prevencijos priemones.

PREVENCINĖS GALIMYBĖS

     Tam kad išvengti griuvimo rizikos visų pirma žmonės kurie jaučia, jog yra linkę griūti turėtų kreiptis į gydytojus, tam kad gydytojai nustatytų ir gydytų jų lėtines ligas, trikdančias eiseną ir pusiausvyrą bei sukeliančias alpimą, rūpestingai parinktų vaistus, koreguotų jų dozes. Svarbu pasirūpinti visaverte mityba su pakankamu baltymų ir kalorijų kiekiu. Tikrintis dėl kaulų osteoporozės ir rūpintis osteoporozės profilaktika – papildomai vartoti kalcio ir vitamino D.

   Patartina, kad pagyvenę žmonės, turintys padidėjusią riziką griūti, naudotų pagalbines priemones – lazdas, vaikštynes, vežimėlius, avėtų neslystančiais padais žieminę avalynę.

    Viena svarbiausių vietų prevencijoje užima saugios gyvenamosios aplinkos sudarymas. Patartina paprašyti artimųjų pagalbos įrengiant apie griuvimus informuojančius ženklus ar garso priemones (skambučius, varpelius) tiems žmonėms, kurie turi padidėjusią riziką griūti ir gyvena vieni ar yra ilgalaikio gydymo ar slaugos įstaigose. Būtina pritaikyti apšvietimą, naudoti neslidžius kilimėlius, pritvirtinti turėklus prie laiptų, tualeto, vonioje ar duše.

Keletas pratimų pavyzdžių:

Stovėjimas ant vienos kojos – Atsistokite tiesiai, rankas galite laikyti ant liemens. Tada kelkite pasirinktą koją ir tuo metu perkelkite svorį ant kitos kojos. Palaikykite, kol suskaičiuosite iki 5, tada nuleiskite koją. Tą patį pratimą 4-8 kartus atlikite kita koja.

Kojos siūbavimas – stovėkite ant vienos kojos, o pakeltąją siūbuokite pirmyn ir atgal taip, kad klubai kuo mažiau judėtų. Kiekviena koja atlikite 4-8 svyravimus.

Pirštai – kulnas – atsistokite tiesiai, kad pėdos būtų po klubais, o svoris lygiai paskirstytas tarp pirštų ir kulno. Veiksmas. Pirmiausia atsistokite ant pirštų, tuomet persikelkite ant kulnų. Stenkitės išlaikyti kūną tiesų ir judinti tik pėdas ir kulkšnis. Jei reikia, už ko nors laikykitės. Pakartokite pratimą 20 kartų arba kol pajusite šilumą.

Naudota informacija:

  1. http://www.hi.lt/uploads/pdf/projektai/Traumu/Veiklos%201_2_2%20ataskaita.pdf
  2. https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/traumatizmo-profilaktika
  3. http://www.essc.sam.lt/lt/ekstremaliuju-situaciju-p-f86x/teises-aktai/pso-tarptautines-sveikato-tf9x.html
  4. https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/pagyvenusiu-zmoniu-suzalojimu-prevencija-ir-sveikas-senejimas

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

Aušra Rešimavičienė