Š.m. gruodžio 6 dieną Smilgių bendruomenėje lankėsi kardiologas Jurgis Sutkus. Jis skaitė paskaitą „Kaip apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų?“. Gydytojas paskaitoje pasakojo apie  pagrindinius širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius (arterinę hipertenziją, dislipidemiją, hipodinamiją, nutukimą, antsvorį, angliavandenių apytakos sutrikimus, netinkamą mitybą, stresą ir kt.).

     Širdžiai ir kraujagyslėms ypač žalingas gyvulinių riebalų, lengvai pasisavinamų angliavandenių, druskos perteklius, per mažas šviežių daržovių, vaisių, skaidulinių medžiagų, vitaminų, kalio, magnio kiekis. Aterogeniškiausiai veikia sočiųjų riebalų ir cholesterolio perteklius maiste. Pagrindinis šių medžiagų šaltinis – gyvuliniai riebalai (riebi mėsa, riebūs pieno produktai, kiaušinių tryniai). Sočiuosius riebalus patartina keisti nesočiaisiais, pirmenybę atiduodant mononesotiesiems (alyvų, rapsų aliejus). Patartina vartoti kuo daugiau produktų, turinčių omega-3 riebiųjų rūgščių (šaltųjų jūrų žuvų). Nustatyta, kad ypač kenksmingas oksiduotas cholesterolis arba (susidaro ilgai kaitinant maistą aukštoje temperatūroje, džiovinant), ir transriebiosios rūgštys (kietuosiuose margarinuose, kepiniuose, į kurių sudėtį įeina aliejus).

     Širdies ir kraujagyslių ligomis gali susirgti žmonės bet kokio amžiaus, rasės ir lyties, o ypač tie, kurie patenka į rizikos grupę. Rizikos veiksniai skirstomi į du tipus: nemodifikuojamus ir modifikuojamus. Nemodifikuojami rizikos veiksniai yra lytis, šeimos širdies ligų istorija, genetikos ir kitos įgimtos problemos. Šių veiksnių negalime kontroliuoti. Taigi žmonės, kurie turi šių veiksnių, turi labai saugotis, kad nesusirgtų kokia širdies liga. Modifikuojami rizikos veiksniai yra rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir lėtinis stresas ar depresija, susilpnėjusi imuninė sistema, pasikartojančios infekcijos, sėslus gyvenimo būdas, mankštos trūkumas ir didelis cholesterolio kiekis maiste.

     O š.m. gruodžio 17 dieną Smilgiuose apsilankė treneris Raimundas Dambrauskas, kuris vedė paskaitą – praktinį užsiėmimą tema ,,Fizinio aktyvumo reikšmė širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto prevencijai“. Treneris pasakojo, kad reguliarus fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti kūno būklę ir svorį, pagerinti sveikatą ir nuotaiką, sumažinti su nutukimu siejamų ligų riziką. Ilgalaikiais tyrimais įrodyta, jog fizinis pasyvumas yra vienas pagrindinių lėtinių neinfekcinių ligų, ypač širdies ir kraujagyslių sistemos bei nutukimo, rizikos veiksnių. Su fiziniu pasyvumu siejama 3,5 proc. visų ligų, ir 5–10 proc. mirčių Europos regione. Fizinis aktyvumas padeda gerinti žmogaus sveikatą, mažėja nutukimo rizika, o tuo pačiu ir lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimo rizika.

DĖKOJAME VISIEMS DALYVAVUSIEMS!