Kovo 21 dieną švenčiama Pasaulinė Dauno sindromo diena, šią dienė mūvimos skirtingos kojinės išreiškiant palaikymą ir toleranciją žmonėms su Dauno sindromu bei jų šeimoms. Skirtingos kojinės simbolizuoja kitoniškumą, tačiau jį nulemia tik viena chromosoma.

     Kviečiame prisidėti prie socialinės akcijos #nenurašykopalaikyk, skirtos išreikšti paramą jautriai visuomenės ląstelei, plėsti tolerancijos ribas, mažinti atskirtį bei formuoti sveiką visuomenės požiūrį į žmones su šia negalia. Prašome mūvėti skirtingas kojines kovo 21 dieną ir paskatinti tai daryti kitus! Siūlome bent dieną pakvailioti, nebijoti pabūti kitokiais ir padėti mums skleisti šią žinią naudojant #nenurašykopalaikyk!

36062928955bb01821b4e146c055d340

     Dauno sindromas – tai sindromas, kuris atsiranda dėl papildomos 21 chromosomos ar jos dalies, paprasčiau tariant, vietoj dviejų chromosomų atsiranda trys. Rizika susilaukti vaiko, sergančio šiuo sindromu, didėja su moters amžiumi, stipriai didėja nuo 35 metų amžiaus. Jei moters amžius iki 30 metų, tikimybė susilaukti dauno sindromu sergančio vaikelio – 1 iš 1000, jei moteris laukiasi būdama 35 metų tikimybė – 1 iš 400, jei laukiasi 40 metų amžiaus – 1 iš 105, o virš 46 metų – 1 iš 20. Dažniausiai šį sindromą sukelia nepakankamas moters lytinių ląstelių pasidalijimas.

     Besilaukiančiai moteriai gali būti atliekama invazinė ir neinvazinė sindromo diagnostika. Neinvazinės diagnostikos metu atliekami kraujo ir ultragarso tyrimai. Jie nekelia jokios rizikos nei motinai, nei vaisiui, tačiau nėra visiškai tikslūs. Invaziniai tyrimai yra tikslesni, bet jų metu kyla pavojus vaisiui, gali įvykti persileidimas. Šis tyrimas atliekamas tik esant būtinybei. Tyrimai atliekami tik po to, kai motinai paaiškinami tyrimo tikslai, galimi pavojai ir tik gavus jos leidimq. Tyrimai nėra 100 % tikslūs, nes jų metu nustatoma tik dauno sindromo tikimybė.

    Knygoje „ Dauno sindromas“ genetinius sutrikimus nagrinėjantis gydytojas A. Utkus, išskiria keletą patologijų, būdingų sergantiesiems :

  • Daugiau nei 50 % szergančiųjų turi širdies ydą, kuri vėliau tampa jų mirties priežastimi. 20 % atvejų turi virškinamojo trakto : žarnų, kasos, stemplės ir išeinamosios žarnos ydų;
  • Vaikai, sergantys dauno sindromu, nėra panašūs į savo šeimos narius, o labiau panašūs vieni į kitus. Dauno sindromu sergančių naujagimių galvelės mažos, apvalios formos, plokščiu pakaušiu. Plaukai auga žemai, sprendo srityje, jų blakstienos trumpos, atstumas tarp akių gan didelis, nosis plati ir įdubusi, kaklas trumpas. Sergančiųjų pilvai atsikišę, raumenys silpni, todėl dažnos bambos išvaržos, stuburo išlinkimai;
  • Dažnai sergama peršalimo, infekcinėmis ligomis, o dėl silpno imuniteto rizikuojama susirgti kraujo vėžiu (leukemija). Būdingi klausos, regos, skydliaukės funkcijos sutrikimai, kaklo slankstelių anomalijos, epilepsija;
  • Visiems jiems būdingas protinis atsilikimas, kuris dažniausiai būna vidutinis (75 proc. atvejų), sunkus (20 proc.) ir lengvas (5 proc.).

 

           Deja, efektyvaus Dauno sindromo gydymo nėra. Priklausomai nuo vyraujančių sutrikimų, taikomas simptominis gydymas, speciali priežiūra, mokymas. Dauno sindromu sergantys pacientai, dėl anksčiau minėtų ligų, išgyvena trumpiau nei populiacijos vidurkis . Kadangi tiek sveikatos būklė, tiek protinis atsilikimas yra individualus, su ligoniu teisingai dirbant, galima pasiekti individualių rezultatų.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

Dovilė Usevičiūtė

Naudota informacija :

  1. http://www.bernardinai.lt/straipsnis/-/69382 
  2. http://www.daunosindromas.eu/
  3. http://www.manosveikata.lt/lt/aktualijos/valstybe/nacionaline-dauno-sindromo-diena
  4. http://www.medguru.lt/sveika-gyvensena/busimoms-mamytems/dauno-sindromo-tikimybe-ir-diagnostiniai-tyrimai1/,puslapis.2
  5. http://www.pasveik.lt/lt/ligos-ir-sindromai/dauno-sindromas/72716/
  6. http://ligos.sveikas.lt/lt/ligos/vaiku_ligos/dauno_sindromas
  7. https://www.saulytes.lt/pasauline-dauno-sindromo-diena-kovo-21-d/