Pagal PSO psichikos sveikata ─ tai emocinis ir dvasinis atsparumas, leidžiantis patirti džiaugsmą, ištverti nusivylimą, liūdesį. Asmens savijauta bei psichikos sveikata yra vienas pagrindinių šeimos ir visuomenės gyvenimo kokybės rodiklių. Psichikos sveikata, tai: gebėjimas būti savimi tarp kitų; emocinė ir dvasinė būsena, kuri leidžia žmogui džiaugtis gyvenimo pilnatve bei išgyventi save tokiais būdais, kurie teikia malonumą pačiam ir aplinkiniams; gebėjimas pačiam priimti sprendimus ir už juos atsakyti. Moksliniai tyrimai rodo, kad visame pasaulyje daugėja psichikos ir elgesio sutrikimai tampa vis didesniu visuomenės rūpesčiu.

ps

      Psichikos sutrikimai yra labai rimta ir svarbi visuomenės problema. Psichikos ligas dažniausiai lydi sumažėjęs gebėjimas susidoroti su kasdieninio gyvenimo keliamais reikalavimais, o tai gali veikti socialinius įgūdžius, reikalingus sukurti ir palaikyti abipusiškai naudingus socialinius santykius su kitais žmonėmis.

Psichikos sveikatos sutrikimai būna įvairūs, kuriuos galima atpažinti pagal šiuos požymius:

  • Fiziniai simptomai: kraujospūdžio svyravimai, virškinimo sutrikimai, apetito pokyčiai, svorio kitimas, lėtinės ligos, skausmas, patirtas smurtas (seksualinis, fizinis, emocinis) ir t.t.
  • Emociniai simptomai: įtampa, vidinis diskomfortas, blogos nuojautos, vienišumo jausmas ir t.t.
  • Pažinimo: dėmesio sutrikimai, pakitęs požiūris į aplinką ir save, prarandamos turėtos žinios, patirtis ir t.t.
  • Suvokimo: garsai ir kvapai, kurių nėra, išgyvenimai, neegzistuojantys realybėje ir t.t.
  • Mąstymo: neįprastos ar klaidingos idėjos ir įsitikinimai, pašalinių jėgų poveikis, įsitikinimas, kad žmogus persekiojamas, nuodijamas, stebimas arba jis tapo neįprastai galingu, didingu ir t.t.
  • Elgesio: agresyvus ar keistas elgesys, polinkis rizikingai elgtis, nesuprantamas elgesys, pozos, grimasos, gestai ir t.t.

      Vis daugiau atsiranda įrodymų, kad socialinio palaikymo suvokimas yra naudingas tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Socialinio palaikymo buvimas padeda žmonėms atremti ligą. Kad žmogaus psichinė sveikata būtų stipri, rekomenduojama iš anksto neišgyventi dėl galimų sunkumų, mokytis prisiimti atsakomybę, nebijoti įveikti sunkių užduočių, džiaugtis tuo ką turime (draugais, artimaisiais, maistu ir pan.), susirasti mėgstamą veiklą, nuolat tobulinti save. Psichinė sveikata priklauso ir nuo fizinės – sportuojantis, sveikai besimaitinantis, gerai išsimiegantis žmogus yra energingas ir optimistiškai nusiteikęs. Prasta fizinė sveikata nesvarbu ar kūdikystėje, ar vaikystėje, ar pilnametystėje ar dar vėlesniame amžiuje, gali kenkti psichinei sveikatai ir gerovei, tuo tarpu rimti psichiniai susirgimai ir ligos tokios kaip depresija ar nerimas dažnai pasireiškia apleistomis formomis sudėtingų fizinių būklių, tokių kaip vėžys, širdies ligos, diabetas, artritas ir kvėpavimo ligos.

       Žmonės, sergantys psichikos ligomis, turi prisitaikyti gyventi su savo liga. Jiems tenka prisitaikyti tiek kasdieniniame gyvenime, tiek bendruomenėje, tiek savo šeimose. Asmeniui svarbių žmonių, draugų bei šeimos palaikymas jį motyvuoja, skatina, suteikia jam pasitikėjimą ir taip padeda prisitaikyti gyvenime.

 Psichikos sutrikimų riziką gali sumažinti:

  • sveikas gyvenimo būdas;
  • tinkamas darbo ir poilsio režimas;
  • sveika mityba;
  • žalingų įpročių – girtavimo, rūkymo, narkotikų vartojimo vengimas.

     Paprasti dalykai kaip taisyklinga mityba, fizinis aktyvumas, saikingas alkoholinių gėrimų vartojimas, bendravimas su draugais ir tais, kuriuos mylite, kuriais pasitikite, poilsis, rūpinimasis kitais ir savimi – tai yra būdai, padedantys stiprinti psichinę sveikatą. Reikia nebijoti kreiptis į specialistus ir prašyti pagalbos tiems, kurie jaučiasi turintys psichinių sutrikimų. Psichikos sutrikimai paplitę, pasikartojantys gyvenime, jų gydymo išlaidos didelės, o negydomi kelia grėsmę. Saugokite savo psichinę sveikatą, išmokite atpažinti savo emocines būsenas ir tikslingai spręsti problemas, kad išsaugotumėte psichologinę pusiausvyrą.

Informacijos šaltiniai:

 

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
Kristina Jackutė