Š.m. lapkričio  mėn. 27 ir 28 dienomis gyvensenos medicinos specialistė Vilma Verygienė vedė paskaitas “Žmogaus žarnynas ir jo gyventojai :“gerosios“ ir „blogosios“ bakterijos. Draugai ar priešai?“ Šilagalio, Gustonių, Velžio bendruomenėse ir paskaitą „Antibiotikų vartojimo problemos“ Šilų bendruomenės gyventojams.

    Paskaitų metu V.Verygienė aiškino kaip formuojasi aorganizmo mikroflora, nuo pat gyvenimo “pilvuke”. Pabaigus maitinti krūtimi, kūdikių bakterijų pasaulis patiria revoliuciją – pasikeičia maisto sudėtis. Pilnai žmogaus organizmo mikroflora susiformuoja per tris metus. Tuo metu bifidobakterijos užleidžia vietą bakteriodams. Jie pradeda gaminti įvairius vitaminus ir sudaro sąlygas virškinti suaugusiems skirtą maistą.

73321645_858385271230733_7873996387371712512_n (1)

1 pav. Paskaita “Žmogaus žarnynas ir jo gyventojai :“gerosios“ ir „blogosios“ bakterijos. Draugai ar priešai?“ Velžio benduomenėje

     Žmogaus žarnynas bakterijoms sudaro tinkamas ir pastovias gyvenimo sąlygas: užtikrina temperatūrą, deguonies koncentraciją, rūgštingumą, drėgmę, maisto medžiagas. Mažas molekules jos gauna, kai žmogaus liaukų fermentai suskaido maiste esančias makromolekules: joms reikia angliavandenių (gliukozės, laktozės), amino rūgščių, riebalų rūgščių, mineralų ir kitų junginių.

     Sutrikusi žarnyno mikrofloros pusiausvyra dar vadinama disbioze arba disbakterioze. Tai tokia organizmo būklė, kai naudingų mikroorganizmų kiekis sumažėja, o žalingų – padidėja. Dėl to gali sutrikti maisto virškinimas, atsirasti viduriavimas, vidurių užkietėjimas, susilpnėti imunitetas, atsparumas virusams ir bakterinėms infekcijoms, sutrikti būtinųjų medžiagų įsisavinimas, pasireikšti ar sustiprėti alerginės reakcijos ir kitos ligos.

Žarnyno mikrofloros balanso sutrikimo priežastys :

  • ilgalaikis stresas;
  • nesveika (ydinga) mityba;
  • virškinimo sutrikimai;
  • žarnyno infekcijos, apsinuodijimas;
  • lėtinis vidurių užkietėjimas;
  • nutukimas;
  • sunkios lėtinės ligos, pvz., uždegiminės žarnyno liga, storosios žarnos vėžys;
  • antibiotikų, kai kurių kitų vaistų vartojimas.

73324898_438351760450162_6248303750612516864_n

 2 pav. Paskaita Šilagalio bendruomenėje

Ką reikėtų daryti?

  • Keisti mitybos įpročius ir optimizuoti maisto racioną;
  • Atsisakyti menkaverčio bei nesveiko maisto produktų vartojimo;
  • Rinktis ekologišką, šviežią, natūralų, žalią ar fermentuotą, kuo mažiau apdorotą, apetitą žadinantį, pilnavertį pagal kiekį ir sudėtį maistą, kad jame būtų optimalus vitaminų, mineralų ir kt. biologiškai aktyvių medžiagų kiekis;
  • gerinti virškinimą;
  • vartoti pakankamai vandens;
  • gerai sukramtyti kiekvieną maisto kasnį;
  • nepersivalgyti;
  • laikytis protarpinio badavimo (pvz., kai 16 val. organizmas badauja, t.y. maisto negauna, o žmogus valgo tik 8 val. per parą);
  • valyti žarnyną ir visą organizmą;
  • nuolat vartoti maistines skaidulas ir pagal poreikį – gerųjų žarnyno bakterijų preparatus.

 

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

 3 pav. Paskaita Gustonyse

     Kalbant apie antibiotikus lektorė paminėjo, jog svarbu žinoti, ar mes susirgome dėl bakterijų, ar virusų. Antibiotikai veikia baktericidiškai arba bakteriostatiškai t.y. užmuša bakterijas arba nuodija bakterijas ir padaro neveiksnias. Virusams šie vaistai paprasčiausiai netinka. Taip pat V. Verygienė pateikė keletą patarimų vartojant antibiotikus :

  • Vartoti antibiotikus tik su gydytojo paskyrimu;
  • Suvartoti visą paskirtų antibiotikų kursą;
  • Niekada nevartoti antibiotikų likučių;
  • Niekada nesidalinti antibiotikais su kitais;
  • Ligų galia išvengti reguliariai plaunant rankas, praktikuojant tinkamą maisto higieną, vengiant artimo kontakto su sergančiu žmogumi ir skiepijantis reikiamu metu.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

Dovilė Usevičiūtė