Visuose informacijos kanaluose sparčiai plintanti informacija apie koronavirusą sukelia nerimą ne vienam suaugusiam. Natūralu, kad taip plačiai aptarinėjama tema tampa įdomi ir vaikams. Jiems iškyla tokie klausimai: „kodėl buvo uždarytas darželis ar mokykla?“, „ar turėčiau jaudintis, kad susirgsiu?“. Nepalikite vaikų nežinioje ir nesuteikite laisvės jų fantazijai. Jei abejojate ar tinkamai atsakysite į vaikui kylančius klausimus – galite pirmiausia juos išklausyti ir pažadėti netrukus  duoti atsakymus. Svarbiausia, kalbėkitės ramiai, užtikrintai ir kuo neutralesnėmis emocijomis.

shutterstock_579418372

      Pokalbio su mažesniais vaikais tikslas turėtų būti skirti juos nuraminti, atsakyti į kylančius klausimus ir trumpai bei paprastai paaiškinti situaciją: papasakokite, kad virusas – tai mažytė, mikroskopu matoma dalelė. Virusai gali mus susargdinti, tačiau jie negali gyventi savarankiškai – norėdami išgyventi, jie turi gyventi gyvūno ar žmogaus viduje. Turbūt jau girdėjote, kad dabar daug kalbama apie „koronavirusą“. Jis vadinamas koronavirusu, nes „korona“ reiškia „karūną“ – o šis virusas atrodo taip, lyg turėtų spygliuotą karūną. Virusas patenka į ląsteles naudodamas specialias „duris“. Jo paviršiuje yra specialūs spygliukai, kuriuos jis naudoja kaip raktą durims atidaryti. Patekęs į ląsteles pagamina tiek daug viruso dalelių, kad normalios žmogaus ląstelės nebegali tinkamai veikti ir žmonės suserga. Šis virusas sukelia žmonėms kosulį, nuovargį ir karščiavimą, o vyresnio amžiaus žmonės ar žmonės, kurie jau serga sunkiomis ligomis – dėl šio viruso gali susirgti labai sunkiai. Laimei, mūsų kūnas turi kariuomenę, skirta kovoti su virusas, vadinama „imunine sistema“. Kai kurių žmonių imuninei sistemai sunku kovoti su virusu, todėl mes turime padėti.

      Padėti sustabdyti virusą galite plaudami rankas. Tai reiškia, kad reikia gerai išmuiluoti visus rankų paviršius: pirštus, panages, tarpupirščius, riešus. Muiluoti reikia  apie dvidešimt sekundžių – daugmaž tiek, kiek sudainuoti kelis mėgstamos dainelės posmus. Jas plauti reikėtų labai dažnai. Griežtai vengti liesti veidą, netrinti akių ar nosies ir nekišti rankų į burną. Jei ant jūsų rankų pateko virusas, taip jis galės patekti į kūno vidų ir jus susargdinti. O jei ima kosulys ar čiaudulys, būtinai prisidenkite, bet ne delnu, o nosine arba kosėkite ar čiaudėkite į alkūnę.

       Užsikrėtę šiuo virusu vaikai jo sukelta liga serga nesunkiai – tai labiau primena lengvą peršalimą. Bet jūs vis dar turite atlikti labai svarbią užduotį – apsaugoti kitus! Vyresniems žmonėms – pavyzdžiui, jūsų seneliams – labai reikalinga jūsų pagalba, kad jie išliktų sveiki. Tai reiškia, kad turite net jei ir nesergate – likti namie.

      Gydytojai ir vyriausybė daug dirba, kad apsaugotų mus visus, atšaukta daug veiklų ir renginių – pavyzdžiui, sporto varžybos, teatro spektakliai ir filmai kino teatruose. Taip daroma tam, kad būtų galima išlaikyti didesnį atstumą tarp žmonių: taip virusui bus sunku peršokti nuo vieno žmogaus ant kito.  Dėl tos pačios priežasties buvo uždaryti ir darželiai, ir mokyklos. Nesilankome vaikų žaidimų aikštelėse, kad išvengtume grūsčių ir apsikrėtimo. Parduotuvėse irgi laikomės atstumų ir nesigrūdame, esant galimybei prekes dedame į savo atsineštą krepšį, dėvime vienkartines pirštines, dezinfekuojame rankas. Nesilankome be reikalo pas gydytoją, o jei reikia, pirmiau pasiskambiname ir ateiname griežtai sutartu laiku.

     Su paaugliais, kurie greičiausiai jau yra išsamiau susidūrę su informacija apie ligos protrūkį internete ar mokykloje, galite diskutuoti laisviau. Kartu galite perskaityti informatyvius straipsnius ar pažiūrėti video siužetus, juos aptarti. Paklauskite, ką jie galvoja apie protrūkį, ar dėl kažko ypač jaudinasi. Būtinai pasidalykite ir savo mintimis ar nerimu apie situaciją.

      Svarbiausia, kalbėdamiesi su vaikais jiems nemeluokite ir neslėpkite nuo jų pagrindinės informacijos. Labai tikėtina, kad jie tai vis tiek sužinos, o tuomet sumenks vaikų pasitikėjimas jumis. Taip pat, kuo labiau mistifikuosime šią situaciją – tuo sunkiau vaikams bus suvokti realybę, jie gali susipainioti. Kalbėdami su vaikais galite pasitelkti netgi šiek tiek statistikos, pavyzdžiui – kiek užsikrėtusiųjų tėra kaimyninėse šalyse. Jei vaiką gąsdina mirtis – parodykite jiems skaičius su vaikų mirštamumo informacija (vaikų iki 9-erių metų kol kas nėra užfiksuota nei vienos mirties). Vaikai jausis saugiau, žinodami ko gali tikėtis artimiausioje ateityje. Sutarkite, jog vos tik vaikui kyla naujas klausimas – jis drąsiai gali kreiptis į jus. Pasiruoškite savo bendrą veiksmų planą, ką darysite, kad nesusirgtumėte. Galite trumpai apsitarti planą A, jei virusas į Lietuvą neateis – turbūt pasirinksite kaip nors atšvęsti? Ir Planą B – jei ateis. Nuraminkite vaikus, kad tokiu atveju, jūs kartu saugiai liksite namuose, leisite laiką drauge ir sulauksite kol pavojus praeis.

Padėkite vaikams suprasti KODĖL jie turi plautis rankas, kosėti ar čiaudėti užsidengiant burną ir laikytis kitų susitarimų. Suvokdami priežasties / pasekmės ryšį vaikai geriau įsimins naują informaciją;

*nedarykite iš rankų plovimo žaidimo – vaikai turi suprasti, jog tai yra jų pareiga ir turi į tai žiūrėti atsakingai;

*pasikabinkite vonioje rankų plovimo instrukciją – trumpas priminimas dar niekam nepakenkė;

*kartu peržiūrėkite ir praktiškai kelis kartus išmėginkite kiekvieną instrukcijos žingsnį. Tai taps sveiku kasdieniu įpročiu, naudingu net ir nesiaučiant virusams.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė
Irma Rimšienė

Naudota informacija: „Live Science“, http://www.svietimonaujienos.lt