2d814c76-87cb-4d14-a45b-a598ec5b9b0a

 Karštis darbo vietose gyvybiškai aktualus sveikatos rizikos veiksnys, pasireiškiantis tiek dirbant lauko sąlygomis, šviečiant (kaitinant) saulei, tiek dirbant patalpose. Tiek aplinkos sąlygos, tiek individualios žmogaus savybės gali lemti karščio sukeltus sutrikimus ir kitų ligų atsiradimą, tad darbdavio atsakomybė atkreipti  dėmesį į darbo sąlygų skirtumus lauke ir uždaroje patalpoje, imtis prevencinių veiksmų siekiant apsaugoti savo darbuotojus. Be pavojaus žmogaus sveikatai, karščio poveikis daro įtaką ir darbuotojo užduočių atlikimo kokybei – skatina daryti klaidas, mažina produktyvumą ir operacijų tikslumą bei didina avarinių situacijų riziką.

Be pavadinimo

     Greičiausiai perkaistama kai yra aukšta oro temperatūra, didelė santykinė oro drėgmė, kai dirbama nevėdinamose patalpose ar labai daug ir sunkiai dirbama karštos aplinkos sąlygomis ir/ar prie karštį spinduliuojančios įrangos.

     Rizikos grupė. Dažniausiai nukenčia vyresni nei 65 metų žmonės taip pat žmonės sergantys lėtinėmis ligomis: širdies, plaučių, inkstų ligomis, cukriniu diabetu, turintys viršsvorio ar atvirkščiai, per mažo svorio ir moterys. Dažniau nukenčia fiziškai aktyvūs darbuotojai, kurių darbo vieta yra lauke. Karštis pavojingas sportuojantiems, bei asmenims, gausiai vartojantiems alkoholį. Galimybė patirti šilumos smūgį didesnė tiems, kas netoleruoja karščio, dažnai tvankiose patalpose, renginiuose alpsta.

     Simptomai. Šilumos smūgį patyrusiam žmogui pakyla temperatūra, būna sausa ir įkaitusi oda, pulsuojančiai skaudą galvą, ji svaigsta, atsiranda pykinimas, vėmimas, spengimas ausyse, jaučiamas troškulys, nerimas, netvirta eisena, išmatuojamas dažnas, stiprus pulsas, greitas, paviršinis kvėpavimas. Žmogus pasidaro apatiškas, suglemba ir netenka sąmonės, gali būti traukuliai. Galima mirtis dėl smegenų paburkimo.

Be pavadinimo

     Oro temperatūrą, drėgnumą ir jo judėjimo greitį patalpų viduje galima reguliuoti oro kondicionieriais, vėdinimu. Perteklinei šilumai darbo vietose pašalinti taikomas natūralus (per stoglangius, langus) patalpų vėdinimas, taip pat naudojamos patalpose įrengtos vėdinimo sistemos.

     Oro kondicionieriai turėtų būti įrengti atokiau nuo patalpoje dirbančių žmonių ir sureguliuoti taip, kad oro srovė nebūtų pučiama tiesiai į juos. Temperatūros skirtumas sėdint kondicionuojamoje patalpoje  ir išėjus karštą vasaros dieną į lauką turi būti 6-8 laipsniai, kad nebūtų neigiamai paveiktas žmogaus organizmas (peršalimai, herpes infekcijos, nervų šaknelių uždegimai). Neužmirškite tinkamai prižiūrėti savo kondicionieriaus. Netinkamai išvalyti kondicionieriaus filtrai yra gera terpė įvairiems mikroorganizmas ir grybeliams, kurie sukelia kitas ligas, alergines reakcijas.

     Siekiant apsaugoti darbuotojus nuo galimo perkaitimo, darbdavys turi kasdien stebėti oro temperatūrą ir pagal tai planuoti  ir organizuoti darbus. Karštomis vasaros dienomis venkite organizuoti fiziškai sunkius darbus. Jei tai neįmanoma, planuokite darbo valandas kitaip: sunkius darbus atlikite anksti ryte arba vakare, kai karštis atslūgsta. Ypatingai reikėtų pasirūpinti darbuotojais, kurie dirba prie šilumą skleidžiančių įrenginių. Darbuotojams,  dirbantiems karštyje fizinį krūvį reikia didinti iš lėto, buvimą  saulėje taip pat didinti palaipsniui, ypatingai naujiems darbuotojams.

     Darbuotojams neleistina dirbti išsirengus iki pusės, o dirbant pavojingus darbus statybose, aukštyje net ir karštymečiu negalima dirbti be privalomų asmeninių apsaugos priemonių ir be šalmų. Darbuotojai, dirbdami karštyje, turi būti apsirengę lengvais, laisvais, šviesiais, natūralaus pluošto rūbais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą drabužiais, lengvai išgarinančiais prakaitą, būtinai dėvėti galvos apdangalą ir, jei reikia, akinius nuo saulės, apsauginį kremą nuo saulės.

     Kiek įmanoma, mechanizuokite darbą, naudokitės pagalbine technika, pavyzdžiui transportavimo vežimėliais, įvairiomis pakylomis, kad nesilankstyti ir pan.

     Darbdavys dirbantiems lauke turi suteikti specialias pertraukas, kurių metu būtų galima palikti darbo vietą ir pereiti į vėsesnes patalpas. Specialios pertraukos darbuotojams turi būti suteikiamos tokios trukmės ir tokiu dažnumu, kad veiksmingai padėtų išsaugoti darbuotojų sveikatą ir darbingumą. Darbuotojams dirbant lauke, kai aplinkos temperatūra aukštesnė kaip +28 ℃, ne rečiau kaip kas pusantros valandos turi būti suteikiamos specialios pertraukos. Minimali specialių pertraukų trukmė per 8 valandų darbo pamainą turi būti ne mažesnė kaip 40 minučių. Esant kitai darbo pamainos trukmei, specialių pertraukų trukmė turi būti proporcinga darbo laikui.

     Darbuotojai, dirbantys karštyje, turi būti aprūpinti vėsiu geriamuoju vandeniu ir turėtų gerti dažnai ir nedideliais kiekiais, pvz., vieną puodelį kas 15–30 minučių. Mineralizuotas vanduo nelabai tinka, nes skatina dehidrataciją. Nevartokite kofeino turinčių, energetinių gėrimų, alkoholio.

     Dirbdami karštyje dirbkite poromis, stebėkite savo ir kolegų savijautą, atpažinkite šilumos ir saulės smūgio simptomus, žinokite ir mokėkite teikti pirmąją pagalbą.

Pirma pagalba.

  • perkelti į pavėsį ir nuvilkti viršutinius drabužius, sudrėkinti odą ir padidinti oro cirkuliaciją aplink jį vėdinant ar atsukant ventiliatorių į jį, kad kūnas geriau vėstų garuojant vandeniui. Jei turite į pažastis, pakinklių, kirkšnių, alkūnių sritį dėkite suvyniotus ledo gabaliukus ar kokius nors šaldytus produktus. Jei žmogus sąmoningas, orientuotas galite nuvesti į dušą ir pilti ant jo kambario temperatūros (!) vandenį.
  • reikia kuo greičiau atkurti prarastus organizmo skysčius – nukentėjusiajam duodama mažais gurkšneliais gerti vėsaus vandens, bet tik tada, jei jis turi sąmonę. Negalima išgerti iš karto visos stiklinės, nes gali supykinti ir žmogus tą vandenį išvems. Jei nukentėjusįjį pykina, duokite užvalgyti ko nors rūgštaus.
  • Jei žmogus be sąmonės, guldykite į pavėsį ant šono, atlaisvinkite drabužius, kiek įmanoma vėsinkite, stebėkite kvėpavimą ir širdies veiklą, kvieskite pagalbą tel. nr. 112. Sutrikus kvėpavimui ir širdies veiklai pradėkite gaivinimą: 2 įpūtimai ir 30 krūtinės ląstos paspaudimų.

     Patyrę šilumos smūgį ir sėkmingai išgydyti žmonės pirmuosius kelis mėnesius po šio susirgimo gali būti jautresni karščiui, tačiau ilgalaikių sveikatos sutrikimų nepatiria.

Įdomu. Jei darbe, namie neturite kondicionieriaus, jį galite pasigaminti ir patys.

Jums reikės: kelių plastikinių butelių su užšaldytu vandeniu, ventiliatorius, vielos ar butelių padėklo. Pirmiausiai užšaldykite vandenį buteliuose. Buteliukus pastatykite priešais ventiliatorių kelių centimetrų atstumu vienas nuo kito, padėdami juos ant padėklo arba pritvirtindami viela tiesiai prie ventiliatoriaus. Įjunkite ventiliatorių.

Daugiau apie kondicionierių gamybą namų sąlygomis galite rasti čia https://service-lt.designuspro.com/tehnika/kak-sdelat-konditsioner-v-domashnih-usloviyah.html

Naudota literatūra iš www.smlpc.lt, www.hi.lt, www.vdi.lt

Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė

Deimantė Kirvelienė