Pandemijos laikotarpiu mūsų visuomenė susiduria ne tik su sveikatos ar ekonominiais sunkumais, bet ir su psichosocialiniais iššūkiais. Jau dabar pastebimas smurto artimoje aplinkoje suaktyvėjimas, emocinius sunkumus išgyvena šeimos, pažeidžiamos asmenų grupės – vieniši senjorai, neįgalieji, netekusieji darbo, vaikai. Įstaigų ir organizacijų darbuotojai susiduria su pakitusiomis darbo formomis ir dažnai padidėjusiu krūviu, išaugusiu nerimu. Kalbant apie psichikos sveikatos stiprinimą, visų pirma reikia žinoti, kaip yra suprantama psichinė sveikata. Yra žinoma, kad įvairios visuomenės ir netgi tos pačios visuomenės, skirtingos žmonių grupės turi skirtingą požiūrį į tai, kas kasdieniame gyvenime yra psichinė sveikata.linija_1Kas tai yra psichikos sveikata?

Psichikos sveikata yra labai svarbi šiuolaikinėje visuomenėje, nes 1 iš 5 žmonių turi psichikos problemų. Daugelis iš mūsų pažįsta žmogų, turintį psichikos sveikatos problemų. Tokie žmonės dažnai kenčia tyliai ir yra vieniši. Kalbėdami apie psichikos sveikatą turime omenyje: kaip mes jaučiamės emociškai; kaip mes susitvarkome su mus slegiančiomis problemomis; kaip mes vertiname kitus žmones.

Ką daryti, kad psichikos sveikata būtų gera?

Esame visi skirtingi, todėl kiekvienam svarbu žinoti kas geriausiai mums padeda atsipalaiduoti, kai mes jaučiamės nelaimingi, vieniši ar esame stresinės būsenos. Vieni žmonės klauso muzikos, kiti skaito, dar kiti sportuoja ar tvarkosi. Svarbiausia, taisyklinga mityba, fizinis aktyvumas bei žmogus kuriam galėtumėte išsipasakoti.

Kas sukelia psichikos ligas?

Ne visos psichikos ligas sukeliančios priežastys yra paprastos ir suprantamos. Žmogaus kūnas taip pat inicijuoja fiziologinius pokyčius, cheminių signalų išskyrimą ir elgsenos atsaką. Psichikos ligos gali paveikti mūsų reakciją, mąstymą, elgesį į tam tikrus dalykus. Kai kurios ligos sustiprina visiems būdingas emocijas, tokias kaip liūdesys, pyktis, baimė ar džiaugsmas. Kartais šios emocijos pasidaro tokios stiprios, kad darosi sunku jas kontroliuoti. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog lengva suprasti, ar jaučiatės laimingas ar liūdnas, įpykęs ar ramus, tačiau žmonių emocijų spektras toks platus, kartais gali būtų sunku jas vieną nuo kitos atskirti. Kai jausmai užvaldo žmogų, jis nebegali tęsti savo gyvenimo normaliu ritmu ir jam reikia pagalbos. Kitos ligos gali visai panaikinti emocijas, ir žmogus gali jaustis vienišas ar niekam nereikalingas. Dažniausiai pasitaikančios psichikos ligos – tai depresija, nerimas, panikos atakos, šizofrenija.

Ar žmonės psichikos liga serga nuolat?

Psichikos ligos retkarčiais praeina ir žmogus gali pasijausti visiškai sveikas, bet liga gali vėl grįžti. Dažniausiai šios ligos būna epizodiškos. Kartais epizodai kartojasi tik vieną kartą gyvenime ir žmogus toliau gyvena įprastu būdu; epizodai kartojasi, bet su pertraukomis, ir žmogus tarp epizodų gyvena normaliai. Kai kurios psichikos ligos yra panašios į fizines ligas, kaip pavyzdžiui pneumonija, insultas ir gydyti reikia tik kartą gyvenime. Tačiau kitų ligų gydymui vaistai reikalingi visą gyvenimą.

Dažniausios priežastys, galinčios sukelti psichikos ligą: genetika, paveldimumas; nuolatinė stresinė būsena; fizinė negalia, siaubingas įvykis asmens gyvenime. Remiantis PSO, sveikatą įtakojantys veiksniai yra žmogaus gyvensena (50%), genetika (20%), aplinka – fizinė, psichologinė ir socialinė (20%) ir medicinos pagalbos lygis ir prieinamumas (10%).

Didžiausią įtaką sveikatai turi šie veiksniai:

  • genetiniai ir biologiniai
  • gyvensena ir elgsena
  • aplinka (fizinė, socialinė, sektorinė, politinė, išteklių)
  • sveikatos priežiūra
  • sveikatai turi įtakos socialinės ir ekonominės sąlygos (neturtas, nedarbas, netinkamas būstas, stresinės ar pavojingos darbo sąlygos, užterštumas, socialinės paramos stygius), elgsenos ir gyvensenos ypatumai (rūkymas, mityba, fizinis aktyvumas), epidemiologinė situacija ir kt.

Kur galima ieškoti pagalbos?

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) bei ekspertais parengė svetainę  apie emocinę sveikatą bei prieinamos pagalbos galimybes koronaviruso (COVID-19) metu. Svetainė www.pagalbasau.lt gyvuos ir pasibaigus koronaviruso pandemijai, bus nuolat atnaujinama ir papildoma.

Svetainėje pateikiama informacija apie pasitaikančius sutrikimus ar jų paūmėjimus COVID-19 metu, tokius kaip nemiga, nerimas,  depresija ir kiti, bei patarimus, kaip juos atpažinti ir kaip padėti asmeniui kuriam pasireiškė. Čia gyventojai vienoje vietoje ras prieinamos pagalbos telefono numerius, įstaigas, kur galima gauti profesionalią pagalbą. Čia taip pat skelbiama įvairi vaizdo medžiaga, straipsniai.

16283_508961f647eeaa6bf2c8b31040a3a3a8

Taip pat veikia nemokama mobili programėlė „Pagalba sau“. Svetainėje www.pagalbasau.lt galite rasti daugiau pagalbos sau būdų ir juos išbandyti. Jei nepavyksta nurimti, galite skambinti į emocinės paramos telefono liniją 1809 arba kreiptis į psichologus. Aktualu tai, kad svetainėje www.pagalbasau.lt rekomendacijos pateikiamos ne tik visuomenei, bet ir atskiroms visuomenės grupėms – vaikams, paaugliams, suaugusiesiems, senjorams, taip pat psichologams, tėvams, vadovams, mokytojams, socialiniams darbuotojams, medicinos darbuotojams ir kitiems. Taigi kiekvienas gali rasti jam pritaikyto aktualaus turinio.

Ką galime padaryti, kad padėtume psichikos ligomis sergantiems asmenims?

Galite išklausyti, pasikalbėti su tokiu asmeniu, bet svarbiausia yra suteikti profesionalią pagalbą kaip galima greičiau ir kuo ankstesnėje ligos stadijoje. Kuo anksčiau sergantis asmuo bus pradėtas gydyti, tuo geresnių rezultatų bus galima pasiekti.

Naudota literatūra:

  1. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programos patvirtinimo” TAR, 2014-07-01, Nr. 9403.
  2. https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/1030205/mokslas-apie-emocijas-kaip-27-skirtingos-emocijos-padeda-mums-islikti
  3. https://lvjc.lt/media/files/Sveikatos_samprata.__Z.Javtokas.pdf
  4. https://www.google.com/search?q=Norkus%2C+A.+(2012).+Sveika+gyvensena+Lietuvos+student%C5%B3+populiacijoje%3A+edukacinis+diagnostinis+aspektas.+Daktaro+disertacija%2C+%C5%A0iauli%C5%B3+universitetas.&rlz=1C1GCEA_enLT840LT840&oq=Norkus%2C+A.+(2012).+Sveika+gyvensena+Lietuvos+student%C5%B3+populiacijoje%3A+edukacinis+diagnostinis+aspektas.+Daktaro+disertacija%2C+%C5%A0iauli%C5%B3+universitetas.&aqs=chrome..69i57.441j0j7&sourceid=chrome&ie=UTF-8#
  5. https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/startuoja-svetaine-pagalbasau-lt-apie-emocine-sveikata-ir-pagalbos-galimybes
  6. file:///C:/Users/Vartotojas/Downloads/1851888%20(1).pdf
  7. file:///C:/Users/Vartotojas/Downloads/8807581.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Kristina Jackutė