Šių metų spalio 21 dieną Šilagalyje, Berčiūnuose, Gustonyse ir spalio 23 dieną Piniavoje vyko paskaita „Širdies ir kraujagyslių ligos“, kurią vedė gydytojas kardiologas Rokas Šerpytis.

     Lėtinės neinfekcinės ligos (LNL), ypač širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) išlieka svarbiausia aukšto ekonominio lygio šalių gyventojų mirties priežastis. Išeminė širdies liga (IŠL) bei galvos smegenų insultas (GSI) yra pagrindinės vidutinio amžiaus Lietuvos gyventojų mirties priežastys ŠKL struktūroje. Šių ligų gydymas, rizikos veiksnių kontrolė bei profilaktika yra vieni svarbiausių strateginių tikslų, kurių įgyvendinimas siejamas su sergamumo ir mirtingumo nuo lėtinės neinfekcinės ligos, o kartu ir nuo širdies kraujagyslių ligų mažinimu.

IMG-9133

      Rizikos veiksnių įtaka širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui įrodyta seniai. Liga prasideda ne nuo skausmų krūtinėje ar širdies infarkto, bet gerokai anksčiau – nuo žalojančio įvairių rizikos veiksnių poveikio vidinei kraujagyslės sienelei – endoteliui. Iš viso žinoma per 200 rizikos veiksnių, bet ne visi jie vienodai svarbūs. Kai kuriuos galima valdyti, o kai kurių – ne. Nepakanka nustatyti kurį nors vieną rizikos veiksnį, būtina išsiaiškinti visus ir įvertinti juos. Kuo daugiau rizikos veiksnių, tuo didesnė tikimybė susirgti.

     Paskaitos metu gydytojas kardiologas bendruomenių gyventojams pasakojo apie rizikos veiksnius, kurie gali sukelti įvairias širdies ir kraujagyslių ligas ir kokios profilaktikos imtis, norint išvengti pasekmių.

Rizikos veiksniai:

  • Rūkymas;
  • Fizinio aktyvumo stoka;
  • Aukštas kraujospūdis;
  • Alkoholio vartojimas;
  • Stresas ir depresija;
  • Nutukimas ir persivalgymas;
  • Cukrinis diabetas;
  • Tam tikrų vaistų vartojimas;
  • Pakitęs lipidų (riebalų) kiekis kraujyje;

Efektyvi profilaktika:

  • Vartoti maistą, kuriame gausu skaidulinių medžiagų;
  • Reguliariai tikrintis kraujospūdį;
  • Tikrinti gliukozės kiekį kraujyje;
  • Vartoti širdžiai būtinus mikroelementus.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

Monika Derukaitė