Trauma arba sužalojimas – tai ūmus, stiprus mechaninis, cheminis, terminis, elektros ar jonizuojančios radiacijos poveikis žmogaus kūnui, kuris viršija žmogaus tolerancijos slenkstį. Yra skiriamos dvi didelės sužalojimų grupės – tyčiniai ir netyčiniai sužalojimai.

    Netyčiniai sužalojimai – tokie, kurių priežastys yra transporto įvykiai, atsitiktiniai apsinuodijimai, nukritimai, atsitiktiniai skendimai, nudegimai, apsiplikymai, uždusimai, užspringimai ir kitos atsitiktinės išorinės priežastys, tokios kaip šalčio poveikis, elektros srovės poveikis ir kt. Tyčiniai sužalojimai apima savižudybes ir smurtinius sužalojimus.

     Netyčiniai sužalojimai yra viena didžiausių grėsmių Lietuvos vaikų sveikatai ir gyvybei.

Dažniausiai juos lemia daugybė aplinkybių:

  • Supanti aplinka;
  • Vaikų elgesys;
  • Juos prižiūrinčių žmonių elgesys.

Kiekvienais metais Lietuvoje nuo sužalojimų miršta apie 5000 žmonių, apie 400 vaikų ir paauglių. Tai kelis kartus viršija išsivysčiusių Europos šalių statistinius rodiklius. Daugiausia vaikų Lietuvoje miršta nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų. Iš jų net 70 proc. sudaro buitinės traumos. Dėl šios priežasties vaikų sužalojimų ir nelaimingų atsitikimų prevencija yra labai svarbus visuomenės uždavinys. Tėvai turi suvokti, kad visi netyčiniai sužalojimai yra nuspėjami ir išvengiami. Žinant sužalojimų aplinkybes, planuojant ir atliekant paprastus veiksmus, daugelio iš jų galima išvengti.

SUŽALOJIMŲ PREVENCIJOS REKOMENDACIJOS

Tėvai turi:

  • Kalbėtis su vaikais apie sveiką, saugų judėjimą;
  • Sukurti saugią aplinką augančiam vaikui namuose, kieme, mokykloje, darželyje;
  • Rodyti patiems pavyzdį bei mokyti vaiku naudotis standartinėmis saugos priemonėmis – šalmais, liemenėmis, kelių, pečių ir alkūnių apsaugomis ir kt.
  • Apžiūrėti ar žaidimų aikštelės bei smėlio dėžės kiemuose ir parkuose yra saugios;
  • Nupirkę vaikams sporto inventorių išmokyti, kaip juo saugiai naudotis.

Tėvai ir treneriai turi:

  • Per treniruotes grupuoti vaikus pagal jų įgūdžius bei fizines savybes, o ne tik pagal amžių;
  • Neskirti per didelio fizinio krūvio;
  • Leisti vaikus į tuos sporto būrelius, kuriuose dirba patyrę, profesionalūs treneriai;
  • Nuolat tikrinti vaikų sveikatą;
  • Neleisti vaikams sportuoti, jei jie patyrė traumą;
  • Vaikams patyrus traumą, kreiptis į gydytoją.

Vaikai turi:

  • Nuolat lankyti sporto būrelį;
  • Laikytis sporto šakos taisyklių;
  • Dėvėti atitinkamas apsaugines priemones;
  • Nesportuoti, kai jaučiasi pavargę ar yra susižeidę.

Traumos daugelyje Europos valstybių yra antroji žmonių gyvenimo trumpėjimo priežastis. Dėl sveikatos problemų ir regėjimo, eisenos bei pusiausvyros sutrikimų vyresni nei 65 metų žmonės dažniau patiria traumas negu jaunesni. Dažniausia jų traumų priežastis yra kritimai. Be to, dėl osteoporozės ir prastos sveikatos jų traumos paprastai sunkesnės, dažniau sukelia komplikacijas, po kurių ilgiau sveikstama. Kasmet kritimą patiria 30-60 proc. suaugusių žmonių, maždaug pusė jų – daugiau negu vieną kartą. Moterys dažniau susižeidžia negu vyrai, nes jų raumenys silpnesni ir jos dažniau serga osteoporoze. Griūdami vienaip ar kitaip susižeidžia 2260 proc. vyresnio amžiaus žmonių.

REKOMENDACIJOS:

  1. Valgyti liesus pieno produktus: pieną, jogurtą, varškę, sūrį, nes juose daugiau kalcio.
  2. Pasitarus su gydytoju ar vaistininkų, vartoti maisto papildus (kalcį ar vit. D) kaulų medžiagų apykaitai gerinti.
  3. Jei dažnai patiriamos traumos, gydytojui rekomendavus, naudoti klubų apsaugos priemones, kurios apsaugo nuo kaulų lūžių.
  4. Elektros jungikliai turi būti ir laiptų viršuje ir apačioje. Laiptai turi būti tvarkingi, neslidūs, pažymėtais kraštais ir gerai apšviesti.
  5. Kilimai turi būti tvarkingai pritvirtinti prie laiptų.
  6. Lipant laiptais nusiimti skaitymo akinius.
  7. Lipant laiptais neskubėti.
  8. Susidėti dažnai naudojamus daiktus patogiose vietose. Sunkius daiktus – žemesnėse lentynose.
  9. Prašyti pagalbos, jei saugiai negalima ko nors atlikti.
  10. Nuimti visus kilimėlius arba naudoti kilimėlius neslidžia apačia.
  11. Stebėti, kad gyvūnėliai nesimaišytų po kojomis.
  12. Įsitikinti, kad grindų dangos paviršius nėra slidus, ypač laiptų, balkone, prie įėjimo į namus.
  13. Duse ir vonioje naudoti guminį ir neslidžia apačia kilimėlį.
  14. Naudoti kėdutę duše ir vonioje.
  15. Reguliariai mankštintis, nes tai padeda išvengti kaulų retėjimo.

Naudota informacija :

1.https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/vaiku-suzalojimu-pagrindines-priezastys-statistika-ir-prevencija

2.http://smlpc.lt/index.php?lang=1&sid=96

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

Monika Derukaitė