Problemiškas alkoholio vartojimas, apibūdinamas, kaip  nesaikingas alkoholio vartojimas, kurį lydi neigiamos pasekmės [1]. Nesaikingas alkoholio vartojimas yra didžiulė sveikatos ir socialinė problema visame pasaulyje [2]. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis (PSO), kasmet sukeliama mažiausiai 3 milijonai mirčių netinkamo alkoholio vartojimo, kuris yra 5,3 proc. visų mirčių visame pasaulyje. Atsižvelgiant į tai, žymiai padidėja žalingas alkoholio vartojimas kaip veiksnys, skatinantis daugiau kaip 200 ligų vystymąsi ir  įvairių traumų priežastis [3].

 

 

 

Alkoholinių gėrimų poveikis centrinei nervų sistemai buvo žinomas jau senai, alkoholio vartojimas gali veikti žmogaus imuninę sistemą, skatinti uždegiminius procesus, pažeisti daugelį organizmo sistemų. Pagrindinis žmogaus  organas, kuris dažniausiai alkoholio yra pažeidžiamas yra kepenys, kuriose vyksta alkoholio metabolizmas iki nepavojingų produktų.

Remiantis Higienos instituto duomenimis, 2018 m. Lietuvoje registruotos 913 mirtys dėl apsvaigimo nuo alkoholio. Tarp jų dažniausios mirties priežastys buvo  kepenų cirozė ir fibrozė (44,5 proc.), alkoholinė kepenų liga (24,6 proc.) bei atsitiktinis alkoholio apsvaigimas ir jo poveikis (17,2 proc.) [4]. Kasmet Lietuvoje nuo kepenų cirozės miršta apie 900 žmonių, didžioji dalis iš jų – darbingo amžiaus gyventojai. Reguliariai alkoholį vartojančių asmenų rizika mirti nuo kepenų cirozės padidėja iki 2,4 karto [4]. Problemiškas alkoholio vartojimas gali sukelti begalę neigiamų fiziologinių ir psichosocialinių pasekmių. Gali sukelti įvairių pasekmių sveikatai, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligas [6],  virškinamojo trakto ligas [7], taip pat turėti įtakos psichosocialinėms pasekmės, įskaitant šeimą [8, 9],  darbą ir kitas susijusias problemas [10, 11].  Taip pat alkoholio vartojimas turi didžiulės įtakos sergamumui ir mirtingumui [12], pastebima, kad alkoholio vartojimas prisideda prie  blogai kontroliuojamo streso [13], įvairių psichinių sutrikimų (nuotaikos pokyčių, nerimo sutrikimų ir pan.), skatinti nusikalstamam elgesiui [16] bei turėti ilgalaikį poveikį psichinei sveikatai [17-18]. Problemiškas alkoholio vartojimas ne tik sukelia didelę naštą alkoholio vartojamas asmeniui bei jo artimiesiems, bet ir kelia didelį visuomenės susirūpinimą [2] .

Panevėžio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras siekia užkirsti kelią alkoholio vartojimui kviečia alkoholį vartojančius asmenis ar jų artimuosius kreiptis pagalbos į Priklausomybės konsultantą. Plačiau apie priklausomybės konsultantą skaitykite: http://paneveziorvsb.lt/?p=6683.  Siekiama, kad priklausomybių konsultantų paslaugos prisidės plečiant asmenų, priklausomų nuo alkoholio, gydymą ir reabilitaciją, bus sudarytos prielaidos mažėti alkoholinių psichozių, nelaimingų atsitikimų, savižudybių skaičius.

Panevėžio rajono gyventojams nemokamas ir anonimiškas priklausomybių konsultavimo paslaugas teikia priklausomybių konsultantės, Panevėžio rajono seniūnijose. Būtina išankstinė registracija el. paštu [email protected] arba telefonu (8 45) 43 30 78 arba tel. +370 604 43 835. Registruojantis reikalingas asmens vardas, seniūnija ir telefono numeris.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Kristina Šlekienė

LITERATŪRA:

  1. O’Malley PM. Maturing Out of Problematic Alcohol Use. Alcohol Res Health 2004; 28: 202-204.
  2. Julija Gecaite, Lithuanian university of Health Sciences, Neuroscience Institute,  Laboratory of Behavioral Medicine, Palanga, Lithuania, Vydūno Str. 4, Palanga LT-00135. Priegai per internetą:https://www.researchgate.net/publication/339238415_Problematic_Alcohol_Use_A_Call_for_Validated_Screening_Instruments_in_Lithuania.
  3. World Health Organization. 2018. Alcohol key facts. Available: https://www.who.int/healthtopics/alcohol#tab=tab_1
  4. Statistics Lithuania. 2018. Mirtingumas dėl alkoholio vartojimo. Available: https://www.stat.gov. lt/en Accessed: 08/27/2018
  5. Gurevičius R., Mekšriūnaitė S., Visuomenės sveikata, 2016; Mirtingumas nuo cirozės ir kepenų vėžio Lietuvoje alternatyvi prognozė taikant skirtingus alkoholio vartojimo scenarijus.
  6. Ronksley PE, Brien SE, Turner BJ, et al. Association of alcohol consumption with selected cardiovascular disease outcomes: a systematic review and meta-analysis. Bmj 2011; 342: d671.
  7. Askgaard G, Gronbaek M, Kjaer MS, et al. Alcohol drinking pattern and risk of alcoholic liver cirrhosis: a prospective cohort study. Journal of hepatology 2015; 62: 1061-1067.
  8. Giusto A and Puffer E. A systematic review of interventions targeting men’s alcohol use and family relationships in low-and middle-income countries. Global Mental Health 2018; 5.
  9. Rauer AJ, Pettit GS, Samek DR, et al. Romantic relationships and alcohol use: A long-term, developmental perspective. Development and psychopathology 2016; 28: 773-789.
  10. Sahker E, Ali SR and Arndt S. Employment recovery capital in the treatment of substance use disorders: Six-month follow-up observations. Drug and Alcohol Dependence 2019; 205: 107624.
  11. Lambrechts M-C, Tobutt C and Bijl R. How to Deal with the (Problematic) Use of Alcohol in Relation to Job Performance. Alcohol at Work. Routledge, 2016, pp.137-164.
  12. World Health O. Global status report on alcohol and health 2018. World Health Organization, 2019
  13. Blumenthal H, Ham LS, Cloutier RM, et al. Social anxiety, disengagement coping, and alcoholuse behaviors among adolescents. Anxiety, Stress, & Coping 2016; 29: 432-446.
  14. Vorspan F, Mehtelli W, Dupuy G, et al. Anxiety and substance use disorders: co-occurrence and clinical issues. Curr Psychiatry Rep 2015; 17: 4. 16. Baker A, Hiles S, Thornton L, et al. A systematic review of psychological interventions for excessive alcohol consumption among people with psychotic disorders. Acta Psychiatrica Scandinavica 2012; 126: 243-255.
  15. Rojas P, Dillon FR, Cyrus E, Ravelo GJ, Malow RM, De La Rosa M. Alcohol use as a determinant of HIV risk behaviors among recent latino immigrants in South Florida. Journal of the Association of Nurses in AIDS Care. 2014;25(2):135-44.
  16. Hughes N, Clasby B, Chitsabesan P, et al. A systematic review of the prevalence of foetal alcohol syndrome disorders among young people in the criminal justice system. Cogent Psychology 2016; 3: 1214213.
  17. Campbell A, Forbes T, Mc Laughlin A, et al. Rapid Evidence Review: The relationship between alcohol and mental health problems. 2019. 15.
  18. Vorspan F, Mehtelli W, Dupuy G, et al. Anxiety and substance use disorders: co-occurrence and clinical issues. Curr Psychiatry Rep 2015; 17: 4.
  19. Traversy G and Chaput J-P. Alcohol consumption and obesity: an update. Current obesity reports 2015; 4: 122-130.