Š.m. lakpričio 19 dieną Uliūnuose lankėsi sveikos gyvensenos specialistė Vilma Verygienė ir skaitė paskaitą tema „Antibiotikų vartojimo problemos“ .

     Kalbant apie antibiotikus lektorė paminėjo, jog svarbu žinoti, ar mes susirgome dėl bakterijų, ar virusų. Antibiotikai veikia baktericidiškai arba bakteriostatiškai t.y. užmuša bakterijas arba nuodija bakterijas ir padaro neveiksnias. Virusams šie vaistai paprasčiausiai netinka. Taip pat V. Verygienė pateikė keletą patarimų vartojant antibiotikus :

  • Vartoti antibiotikus tik su gydytojo paskyrimu;
  • Suvartoti visą paskirtų antibiotikų kursą;
  • Niekada nevartoti antibiotikų likučių;
  • Niekada nesidalinti antibiotikais su kitais;
  • Ligų galia išvengti reguliariai plaunant rankas, praktikuojant tinkamą maisto higieną, vengiant

Bendrieji gydymo antibiotikais principai:

  • Skiriant gydymą reikia atsižvelgti į konkretų atvejį.
  • Antibiotikai skiriami tik tada, kai numatoma aiški klinikinė nauda.
  • Antibiotikai neskiriami ryklės skausmui, nekomplikuotam kosuliui ir peršalimui gydyti.
  • Atsižvelgiant į ligos sunkumą ir ligonio būklę, pasirenkama viena iš trijų antibiotikų skyrimo taktikų (antibiotikai neskiriami; uždelstas skyrimas; skiriami nedelsiant).
  • Nekomplikuotais atvejais, aptarus gydymo taktiką su pacientu, uždelsti antibiotiko skyrimą, kol bus žinomi mikrobiologinio tyrimo rezultatai ar išryškės bakterinės infekcijos požymių.
  • Vengti plataus veikimo spektro antibiotikų (pvz.: betalaktaminių antibiotikų su betalaktamazės inhibitoriais, cefalosporinų), kurie didina Clostridium difficile riziką, meticilinui atsparaus S. aureus ir kitų antimikrobiniams vaistams atsparių sukėlėjų paplitimą.
  • Klaritromicinas tinkamas pakeisti eritromiciną, jei pastarasis netoleruojamas dėl šalutinių reiškinių.
  • Karščiuojant ligoniui visais atvejais reikia įvertinti, ar nėra sunkios bakterinės infekcijos požymių: sąmonės, kraujotakos, kvėpavimo sutrikimų.
  • Būtina įvertinti paciento lūkesčius ir stengtis užtikrinti tarpusavio sutarimą pasirenkant gydymo taktiką.
  • Pacientams reikia paaiškinti natūralią ligos eigą ir trukmę, nurodyti galimų komplikacijų požymius.artimo kontakto su sergančiu žmogumi ir skiepijantis reikiamu metu.

Kas yra antimikrobinis atsparumas?

     Antimikrobinis atsparumas atsiranda, kai bakterijos, virusai, grybeliai ir parazitai (mikrobai) nebereaguoja į vaistus, todėl įprastas infekcijas sunkiau gydyti ir padidėja ligų plitimo, sunkios ligos ir mirties rizika.

     Daugelis veiksnių paspartino antimikrobinio atsparumo grėsmę visame pasaulyje, įskaitant perteklinį ir netinkamą vaistų vartojimą žmonėms, gyvulininkystei ir žemės ūkiui, taip pat prastą prieigą prie švaraus vandens, sanitarijos ir higienos.

Kodėl antimikrobinis atsparumas didėja?

     Piktnaudžiavimas ir per didelis antimikrobinių medžiagų naudojimas žmonėms, gyvūnams ir augalams yra pagrindiniai vaistams atsparių infekcijų vystymosi veiksniai. Pavyzdžiui, COVID-19 sukelia virusas, o ne bakterijos, todėl antibiotikai neturėtų būti naudojami COVID infekcijai gydyti. Taip pat prisideda prasta diagnostikos ir vaistų skyrimo praktika bei pacientai, kurie nesilaiko gydymo. Švaraus vandens ir sanitarijos trūkumas sveikatos priežiūros įstaigose, ūkiuose ir bendruomenėse bei netinkama infekcijų prevencija ir kontrolė skatina vaistams atsparių infekcijų atsiradimą ir plitimą.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

Dovilė Švabinskienė