Kasmet kovo mėnesio pradžioje minima Pasaulinė Glaukomos diena. Ja siekiama suteikti visuomenei kuo daugiau žinių apie šią klastingą, aklumą sukeliančią ligą. Vienintelė ir tikra glaukomos profilaktika – tai savalaikė akių gydytojo konsultacija, kurios metu įvertinami akių pakitimai, diagnozuojama glaukoma ir skiriamas gydymas.

glasses-2304187_1920-520x245

        Šiuo metu nuo glaukomos pasaulyje kenčia 65 milijonai žmonių. 2020 m. manoma, kad bus –80 mln. sergančiųjų. Glaukoma laikoma antra iš svarbiausių priežasčių, sukeliančių aklumą. Kol nėra galimybių nuo šios ligos apsaugoti ar ją išgydyti, puoselėjant regėjimą būtina ankstyva diagnostika ir gydymas. Rizikos grupės ir žmonės, sulaukę 40 metų privalo nuolatos tikrintis akis, kad laiku būtų įvertinta regėjimo nervų būklė ir akispūdis.

       Glaukomos sąvoka taikoma grupei akių ligų, kurios sukelia charakteringą regos nervo ir tinklainės ląstelių pažeidimą, dėl kurio akis apanka. Glaukoma dar vadinama „klastingu regėjimo vagimi“, kadangi jos atsiradimas ne iš karto pastebimas, ir dažnai žmogus nesuvokia, atsiradusių pakitimų. Šia liga serga ir vaikai, tačiau dažniausiai suaugusieji, paprastai vyresni nei 40 metų amžiaus. Maždaug 1 iš 7 aklųjų yra apakęs dėl glaukomos.

Glaukomos simptomai:

– Ašarojimas

– Akių skausmas

– Svetimkūnio pojūtis akyje

– Regėjimo aštrumo mažėjimas

– Akių niežėjimas

– Regėjimo sutrikimą

Profilaktika

      Profilaktinių priemonių, padedančių išvengti glaukomos, nėra. Tačiau galima diagnozuoti ligą ankstyvose stadijose, kai didesnė tikimybė išsaugoti geras regėjimo funkcijas. Anksti diagnozavus ligą, galima užkirsti kelią regos pablogėjimui ir apakimui. Visiems vyresniems nei 40 metų asmenims reikia vieną kartą per metus pamatuoti akispūdį, o jei šeimoje yra sergančiųjų glaukoma, tai patikrą reikia atlikti bent kartą per metus jau nuo 30–35 metų.

      Glaukomos gydymo kokybė labai priklauso nuo pačių pacientų suvokimo. Jei žmogus laiku pastebi pirmuosius glaukomos požymius ir kreipiasi į gydytoją, ligą įmanoma sustabdyti, kol ji neatėmė regėjimo. Tik bendros paciento ir gydytojo pastangos gali padėti sėkmingai diagnozuoti ir gydyti glaukomą.

Mitai ir tiesa

  • Glaukoma yra padidėjusio akispūdžio liga. NETIESA.
  • Akispūdis yra vienas iš pagrindinių glaukomų rizikos veiksnių, tačiau glaukoma gali išsivystyti ir esant normaliam akispūdžiui – tai vadinama normalaus akispūdžio glaukoma. Akispūdis svyruoja. TIESA.
  • Akispūdis yra dinamiškas fiziologinis parametras, svyruojantis per parą. Gali būti, kad akispūdis padidėja, tačiau ne tuo metu, kai pacientas lankosi poliklinikoje. Todėl labai svarbu įvertinti akispūdžio svyravimų kreivę per parą. Glaukomos pakitimai vystosi dienos metu. NETIESA.
  • Glaukoma nemiega. Daugeliui žmonių akispūdis padidėja naktį, apie 3–5 val. ryto. Tuo metu labiausiai pažeidžiamas regos nervas, nes akispūdis aukštas, o sisteminis kraujo spaudimas naktį būna žemesnis. Kuo liga toliau pažengusi, tuo lengvesnė diagnostika. TIESA.
  • Tačiau toli pažengusios glaukomos atveju atkurti prarasto regėjimo nebeįmanoma. Glaukomos sukelto aklumo negalima išvengti. NETIESA.

     Jei kiekvienas asmuo bent kartą per metus pasitikrintų akis, glaukoma būtų diagnozuojama laiku ir laiku paskirtas gydymas. Nuo mūsų pačių priklauso, ar pasitikrinsime akių būklę, kad būtų išvengta ar bent jau sustabdyta aklumo grėsmė, ar laikysimės gydytojo nurodymų, gydydamiesi glaukomą.

 

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

Aušra Mikoliūnaitė