1Kasmet kovo 22 d. švenčiama Pasaulinė vandens diena. Šios dienos tikslas yra skatinti sąmoningą požiūrį į vandenį ir jo didžiulę svarbą kiekvienam iš mūsų. Minėjimą 1992 m. inicijavo Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. Nuo 1993 m. Pasaulinę vandens dieną globoja UNESCO. Lietuvoje ši diena Aplinkos ministerijos iniciatyva minima nuo 2000 m. Šiemet Pasaulinės vandens dienos tema – „Vanduo ir darbas“.

Vanduo – gyvybiškai svarbus mitybos komponentas, nes organizme atlieka reikšmingas fiziologines funkcijas. Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad organizme turi būti palaikomas vandens balansas. Jei organizmas netenka didelio kiekio vandens, gali pasireikšti dehidratacija.

Dehidratacijos simptomai: silpnumas, dingęs apetitas, paraudusi oda, deginimas skrandžio srityje, galvos svaigimas, džiūstanti burna, sausas kosulys, karščio netoleravimas, tamsus stipraus kvapo šlapimas.

Vanduo – labiausiai paplitęs Žemėje junginys (H20). Žemės vandeninis apvalkalas sudaro 71 proc. Žemės paviršiaus. Vanduo yra labai paprastas, bet unikalus takusis kūnas. Vanduo išsiplečia 9 proc., kai sušąla į ledą, šaldymas mažina vandens tankį, todėl ledas ir plaukia vandens paviršiuje. Kai išgaruoja, vandens molekulė vidutiniškai praleidžia ore 10 dienų, kol vėl iškrenta ant žemės kritulių ar kondensato pavidalu. 97 proc. pasaulio vandens yra sūrus arba kitaip negeriamas, 2 proc. saugomas ledynuose, o likęs 1 proc. yra naudojamas žmonijos.

2

Geriamojo vandens kokybė Lietuvoje

Lietuva – viena iš nedaugelio Europos, kurių gyventojai geria tik požeminį vandenį. Taip yra pirmiausia todėl, kad mūsų šalyje gausu požeminio vandens išteklių – ne be reikalo vandentvarkos specialistai Lietuvą vadina vandens Kuveitu. Palyginus Lietuvos geriamojo vandens kokybę su kitų Europos miestų geriamojo vandens kokybe, mūsų vanduo pavydėtinai geras, bet ir Lietuvoje yra geriamojo vandens problemų. Šiaurės Vakarų Lietuvoje yra padidėjęs fluoridų kiekis. Daugelyje Lietuvos vandenviečių yra padidinti geležies, o kartu ir mangano kiekiai. O kaimuose nėra centralizuotos vandentiekio sistemos, ir žmonės vandenį vartoja iš šachtinių šulinių, kurių vanduo dažniausiai yra užterštas nitratais ir nustatoma neleistina mikrobinė tarša.

3Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) duomenimis, šalyje yra 1304 gėlo geriamojo požeminio vandens ir 37 mineralinio vandens vandenvietės. Pernai iš žemės gelmių buvo paimta daugiau kaip 132 mln. kubinių metrų (vidutiniškai 362 633 kub. m per dieną) gėlo geriamojo vandens ir daugiau kaip 140 tūkst. kub. m mineralinio vandens, naudojamo gerti ir sveikatinimo procedūroms. Požeminio vandens šalyje pernai išgauta 2 proc. daugiau nei 2013 metais.

Nors Lietuva ir turi gausius požeminio vandens išteklius, siekiama geresnės geriamojo vandens kokybės. Jo cheminei sudėčiai įtakos turi šalies geologinė sąranga, todėl natūralioje aplinkoje susiformavęs požeminis vanduo dažnai yra geležingas, jame daug mangano ir amonio junginių. Nors tai nekenkia sveikatai, bet blogina vandens kokybę.

Gerokai daugiau rūpesčių kelia paviršinių vandens telkinių būklė. Šiuo metu daugiau kaip 60 proc. šalies upių ir apie 50 proc. ežerų neatitinka geros būklės reikalavimų. Dėl intensyvios žmogaus ūkinės veiklos vandens telkiniai dumblėja, užauga augmenija, žydi, juose sumažėjusi žuvų įvairovė. Labiausiai jie nukenčia nuo žemės ūkio taršos – didelių nitratų ir nitritų koncentracijų.

Vandens telkinių būklė turėtų labai pagerėti, įgyvendinus šiuo metu rengiamus visų keturių šalies upių baseinų rajonų valdymo 2015–2021 m. planus ir numatytas priemones.

4

Naudota literatūra:

http://laimingasvanduo.lt/apie-projekta/pasauline-vandens-diena/

http://www.vanduo.lt/

http://www.avandenys.lt/lt/

http://www.who.int/topics/water/en/

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

Aušra Mikoliūnaitė