Š.m. kovo 26 dieną Naujamiesčio bendruomenėje vyko paskaita, kurioje lektorė Reda Pincevičienė papasakojo apie akių ligas ir jų prevenciją, su amžiumi susijusias akių ligas. Taip kartu su visuomenės sveikatos stiprinimo specialistėmis buvo atlikta akių mankšta, bei atlikti akių regos testai. Regėjimo aštrumas – vienas svarbiausių gyvenimo kokybės vertinimo kriterijų. Regėjimas – leidžia pažinti mus supantį pasaulį, bendrauti, grožėtis, saugotis nuo aplinkos pavojų. Menkiausias regėjimo sutrikimas sukelia žmogui daug problemų. Dažnai net nesusimąstome, kaip turime tausoti, saugoti akis ir joms padėti.

29681093_10210333382834996_1228101462_o

Priežastys, kodėl silpnėja mūsų regėjimas?

  • Įtemptas darbas;
  • Sausas oras;
  • Netinkamas apšvietimas;
  • Netinkama mityba;
  • Ultravioletiniai spinduliai;
  • Netinkamai parinkti akiniai;
  • Darbas kompiuteriu, televizoriaus žiūrėjimas, išmanieji telefonai ir kt.;
  • Rūkalų dūmai;
  • Nuovargis ir stresas;
  • Nereguliarus miegas.

Pagrindiniai regos sutrikimai

  • Glaukoma – tai akių liga, kai dėl skysčių tekėjimo sutrikimų akyje padidėja akies vidinis spaudimas, pažeidžiantis regos nervą ir tinklainės ląsteles. Glaukomos vystymuisi turi įtakos paveldimumas, cukrinis diabetas, hipertoninė liga, dažnas kavos, arbatos gėrimas, emocinė įtampa, kūno atšalimas ar perkaitimas, sunkus fizinis darbas.
  • Katarakta – tai akių liga, kuomet lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, todėl pradedama blogiau matyti. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra amžius, paveldimumas, patirtos traumos, uždegimai, ultravioletinių spindulių poveikis, cukrinis diabetas, tam tikros akių ligos, kai kurių vaistų vartojimas, medžiagų apykaitos sutrikimas – sutrikęs skysčių nutekėjimas arba per didelė skysčių gamyba akyje.
  • Trumparegystė – tai akių refrakcijos yda, kai žmogus blogai mato toli esančius daiktus, nes jų vaizdas susidaro prieš tinklainę. Trumparegių akys greitai pavargsta, jie sunkiai įžiūri toli esančius daiktus.
  • Toliaregystė – akių refrakcijos yda, kai žmogus blogai mato arti esančius daiktus ir šiek tiek pablogėja toli matomų daiktų atvaizdų kokybė, nes matomų objektų vaizdas susidaro už tinklainės. Toliaregių akys greičiau pavargsta, pradeda skaudėti galvą, liejasi vaizdas, trūkčioja ar netgi parausta vokai.
  • Astigmatizmas – tai dviejų skirtingo laipsnio refrakcijų susidarymas vienoje akyje. Sergantys astigmatizmu žmonės mato labai neryškiai, daikto vaizdas tinklainėje nėra tiksliai atkuriamas. Ši būklė dažniausiai būna paveldėta arba įgimta.
  • Žvairumas – tai netaisyklinga akių padėtis, kai viena arba abi akys yra nukrypę (į vidų, išorę, aukštyn arba žemyn) ir praradę gebėjimą vaizdą sulieti į vieną. Paprastai žvairumas pastebimas dar kūdikystėje (iki 6 mėnesių), tačiau kartais ir vėliau, taip pat gali pasireikšti ir vaikui pilnai suaugus.

29693634_439098806541530_1409957574_o

Regėjimo funkcija – aktualesnė nei manoma

     Trikdančios regą akių ligos apriboja asmens pojūčius, mobilumą, orientaciją, sukelia socialinę atskirtį, blogina nuotaiką, didina griuvimų ir kaulų lūžių tikimybę. Dėl prasto regėjimo didėja nelaimingų atsitikimų pavojus. Galiausiai psichinė aklo ar silpnaregio žmogaus būsena taip pat gali didinti mirties tikimybę. Tad sutrikusi regėjimo funkcija – aktualesnė nei manoma sveikatos problema.

Mėlynoji šviesa

      Fiziškai tai – aukšto dažnio ir energijos šviesa matomajame spektre. Mėlyna šviesa sukelia dvejopą poveikį. Teigiamas mėlynos šviesos poveikis – ji reguliuoja daug su regėjimu nesusijusių kūno funkcijų – cirkadinį ritmą (kas 24 val. organizme pasikartojančius biologinius procesus), melatonino (hormono, kurio daugiausia gaminama nakties metu) kiekį, pažinimo funkcijas, nuotaiką, atmintį ir kūno temperatūrą. Taigi mėlyna šviesa žmogaus organizmui reikalinga, kad stimuliuotų akių fotopigmentą melanopsiną ir palaikytų vidinį organizmo „laikrodį“.

     Neigiamas poveikis susijęs su tuo, kad mėlynos šviesos spinduliai praeina į akies vidų giliau nei UV spinduliai ir pasiekia tinklainę. Jei mėlynos šviesos poveikis yra intensyvus ir trunka ilgai, dėl oksidacinio streso akies fotoreceptoriai gali žūti, ir tai gali skatinti akių ligų vystymąsi (pvz., amžiną geltonosios dėmės degeneraciją , kataraktą, pigmentinį retinitą, kt.). Tiems žmonėms, kurie turi genetinį polinkį sirgti šiomis ligomis, dėl intensyvaus mėlynos šviesos poveikio akių pakitimų gali atsirasti daug anksčiau. Dėl didelės mėlynos šviesos dozės dienos pabaigoje akys gali būti paraudusios, nuvargusios.. Ši šviesa naudojama visuose LED turinčiuose prietaisuose, įskaitant mobiliuosius telefonus, planšetes, nešiojamuosius kompiuterius, televizorius, lemputes ir kt. Ši šviesa puikiai panaudojama ir medicinoje – odos ir akių ligoms gydyti, ligų diagnostikoje. Tačiau mėlynoji šviesa gali būti naudinga žmogui tik dieną. Vakare, naktį ši šviesa tiesiog kenkia žmogaus sveikatai ir cirkadiniam ritmui. Mėlynoji šviesa nakties metu kenkia regėjimui. Be to, slopinamas hormono melatonino išsiskyrimas, o tai sutrikdo natūralų žmogaus dienos ir nakties ritmą, vadinasi, ir miegą.

Patarimai, kaip sumažinti kompiuterio įtaką regėjimui bei akių nuovargiui:

Pasirūpinkite geru natūraliu ir dirbtiniu (bendruoju ir vietiniu) apšvietimu. Naudokite žaliuzes ar užuolaidas, kad kontroliuotumėte saulės šviesos ryškumą patalpoje, kad saulės šviesa neatsispindėtų monitoriaus ekrane. Dirbdami kompiuteriu sąmoningai stenkitės dažniau mirksėti – taip mažinami džiūvimo reiškiniai akies junginėje bei kiti su tuo susiję nemalonūs pojūčiai akyse. Pertraukų metu pasišalinkite nuo kompiuterio ir nors trumpam užsiimkite visiškai kita veikla, kuri nevargina akių.

 Kaip dar galime padėti savo akims?

Poilsiaukime gamtoje, neužterštoje aplinkoje, laikykimės dienos ir poilsio režimo, užsiimkime atpalaiduojančia, mėgstama veikla. Atkreipkime dėmesį į akių nuovargį ir skausmus, pašalinkime juos. Ribokite darbo kompiuteriu laiką, televizoriaus žiūrėjimą. Nuo 35 – erių metų ir vyresniems, net ir gerai matantiems, gydytojai rekomenduoja pasitikrinti akis profilaktiškai. Labai svarbu tinkamai maitintis. Neskaitykite valgydami, važiuodami ar gulėdami lovoje. Skaitant knygą ar rašant prie kompiuterio stalo, patariama šiek tiek sumažinti bendrą patalpos apšvietimą ir naudoti stipresnį vietinio apšvietimo šaltinį, pavyzdžiui, stalinę lempą. Kad akys būtų sveikos – sveikai maitinkitės, reguliariai atlikinėkite akių mankštas bei pasirūpinkite akių drėkinimu.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistės

Dovilė Usevičiūtė ir Aušra Mikoliūnaitė