Šių metų gruodžio 19 dieną Smilgiuose, kartu su Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biurio visuomenės sveikatos stiprinimo specialistėmis, apsilankė gydytoja infektologė Violeta Dambrauskienė. Gydytoja skaitė paskaitą apie antibiotikų vartojimo pasekmes.

1

2

Gydytoja išškyrė keletą svarbiausių dalykų :

  • Niekada neužsiimkite savigyda – antibiotikus, jų kiekį, formą (tabletės, skysti), vartojimo trukmę, nusako gydytojas;
  • Pradėjus gerti antibiotikus, reikia išgerti visą paskirtą kiekį, o ne nebejaučiant ligos simptomų, nutraukti antibiotikų vartojimą;
  • Geriant antibiotikus, jie gali pažeisti organizmo žarnyno mikrofloros pusiausvyrą, todėl galimas šalutinis vaistų poveikis – viduriavimas. Viduriavimas nuo antibiotikų, gali pasireikšti net ir 10 savaičių po vaisto vartojimo;
  • Norint išvengti viduriavimo, geriant antibiotikus ir norint išsaugoti žarnyno mikroflorą reikėtų vartoti daug kefyro, natūralaus jogurto arba vartoti kapsules su probiotikais. Jos atkuria normalią žmogaus žarnyno mikrofloros pusiausvyrą;
  • Taip pat vartojant antibiotikus silpsna imuninė sistema. Ją stiprinti galime žuvų taukais, greipfruktų sėklų ekstaktais, arbatomis, medumi ir probiotikais.

 

Faktai plačiajai visuomenei

Kas yra antibiotikai?

        Antibiotikai, dar vadinami antimikrobiniais vaistais, – tai vaistai, kurie naikina bakterijas ar sustabdo jų augimą, ir taip gydo infekcijas, kuriomis serga žmonės, gyvūnai, o kartais ir augalai. Antibiotikai yra bakterinėms infekcijoms (tokioms kaip pneumokokinė pneumonija ar stafilokokinis kraujo užkrėtimas) gydyti skirti vaistai. Antimikrobiniai vaistai, kurie veiksmingai kovoja su virusais, paprastai vadinami priešvirusiniais vaistais (pvz. skirti gripui, ŽIV ir pūslelinei gydyti). Ne visi antibiotikai kovoja su visomis bakterijomis. Egzistuoja daugiau nei penkiolika skirtingų klasių antibiotikų ir jie skiriasi savo chemine struktūra ir poveikiu bakterijoms. Vienas antibiotikas gali kovoti tik su viena arba keletu bakterijų rūšių.

Kas yra atsparumas antibiotikams?

        Bakterijos tampa atsparios antibiotikams, kai konkretūs antibiotikai praranda gebėjimą naikinti bakterijas ar stabdyti jų augimą. Kai kurios bakterijos yra natūraliai atsparios tam tikriems antibiotikams (prigimtinis arba natūralus atsparumas). Blogiau, jei kurios nors bakterijos, kurios paprastai pasiduoda antibiotikų poveikiui, tampa jiems atsparios dėl genetinių pakitimų (įgytas atsparumas). Atsparios bakterijos išgyvena veikiant antibiotikui ir toliau dauginasi, užtęsdamos ligą ar net sukeldamos mirtį. Gydant antibiotikams atsparių bakterijų sukeltas infekcijas gali reikėti daugiau priežiūros ir alternatyvių ir brangesnių antibiotikų, kurie taip pat gali turėti žalingesnį šalutinį poveikį.

Atsparumo antibiotikams priežastys

Kokia svarbiausia atsparumo antibiotikams priežastis?  

        Atsparumas antibiotikams yra natūralus reiškinys, kurį sukelia bakterijų genų mutacijos. Tačiau per gausus ir netinkamas antibiotikų vartojimas paspartina antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimą ir plitimą. Veikiamos antibiotikų, jiems jautrios bakterijos žūva, o atspariosios gali toliau augti ir daugintis. Šios atsparios bakterijos gali plisti ir sukelti infekcijas tiems žmonėms, kurie antibiotikų nevartoja.

      Kas yra „netinkamas” antibiotikų vartojimas? Kai antibiotikai vartojami nepagrįstai: peršalimą ir gripą dažniausiai sukelia virusai, kurių antibiotikai NEVEIKIA. Tokiais atvejais antibiotikai nepadės jums pasveikti: jie nemažina karščiavimo ir nemalšina tokių simptomų kaip čiaudulys.

      Kai antibiotikai vartojami neteisingai: jei sutrumpinate gydymo kursą, vartojate mažesnę dozę ar nesilaikote reikiamo režimo (geriate vaistus kartą per dieną vietoje dviejų ar trijų, kaip nurodyta), vaisto kiekis jūsų organizme bus nepakankamas, bakterijos išgyvens ir gali tapti atsparios.

Visada laikykitės gydytojo nurodymų, kada ir kaip vartoti antibiotikus.

Kokias ligas sukelia atsparios bakterijos?

        Daugeliui vaistų atsparios bakterijos gali sukelti daugybę įvairių infekcijų: šlapimo takų infekciją, plaučių uždegimą, odos infekciją, viduriavimą, kraujo užkrėtimą. Infekcijos vieta priklauso nuo bakterijos ir ligonio būklės.

        Ligoninėse gydomiems pacientams gresia infekcijos, nesusijusios su priežastimis, kodėl jie buvo paguldyti į ligoninę. Pavyzdžiui, kraujo užkrėtimas ir operacinių žaizdų infekcija, tokia kaip MRSA (ją sukelia bakterija Staphylococcus aureus, atspari meticilinui – vienam iš antibiotikų, kurie paprastai veiksmingi kovojant su Staphylococcus aureus), kraujo infekcija, kurią sukelia Enterobacteriaceae, gaminančios plataus spektro beta-laktamazes (angl. ESBL − extended-spectrum beta-lactamases) − fermentus, kurie gali sunaikinti kai kuriuos antibiotikus, širdies vožtuvo infekcijos, kurias sukelia vankomicinui atsparūs enterokokai ir žaizdų bei operacinių žaizdų infekcijos, kurias sukelia karbapenemams atspari Acinetobacter baumannii.

Atsparumo antibiotikams problema

Kodėl atsparumas antibiotikams yra problema?

Atsparių bakterijų sukeltas infekcijas gydyti labai sunku: įprastai vartojami antibiotikai nebėra veiksmingi ir gydytojai turi parinkti kitus. Dėl to tinkamas pacientų gydymas gali būti pradėtas per vėlai, gali kilti komplikacijų ar infekcija net gali baigtis mirtimi. Be to, pacientui gali reikėti intensyvesnės priežiūros bei alternatyvių ir brangesnių antibiotikų, kurie gali turėti žalingesnį šalutinį poveikį.

Ar atsparumas – rimta problema?

        Padėtis blogėja atsirandant naujoms bakterijų atmainoms, kurios yra atsparios keliems antibiotikams tuo pat metu (vadinamosios daugeliui vaistų atsparios bakterijos). Tokios bakterijos galiausiai gali tapti atsparios visiems žinomiems antibiotikams. Be antibiotikų grįžtume į laikmetį, kai dar nebuvo antibiotikų, kai organų persodinimas, vėžio chemoterapija, intensyvioji slauga ir kitos gydomosios procedūros taptų neįmanomos. Išplistų bakterijų sukeltos ligos, kurių nebebūtų galima išgydyti, ir jos baigtųsi mirtimi.

Ar dabar padėtis blogesnė nei anksčiau?

 
Iki atrandant antibiotikus tūkstančiai žmonių mirdavo nuo bakterijų sukeltų ligų, tokių kaip plaučių uždegimas ar pooperacinė žaizdos infekcija. Nuo tada, kai buvo atrasti ir pradėti vartoti antibiotikai, vis daugiau bakterijų, kurios iš pradžių buvo joms jautrios, tapo atsparios ir rado daug įvairių būdų pasipriešinti antibiotikams. Kadangi atsparumas didėja, o pastaraisiais metais atrandama ir rinkoje pasirodo mažai naujų antibiotikų, atsparumo antibiotikams problema dabar kelia didžiulę grėsmę visuomenės sveikatai.

Kaip galima išspręsti šią problemą?

       Už antibiotikų veiksmingumo išsaugojimą atsakingi visi. Atsakingai vartojant antibiotikus galima padėti užkirsti kelią atsparių bakterijų vystymuisi ir išsaugoti antibiotikų veiksmingumą, kad juos galėtų vartoti ateities kartos. Todėl svarbu žinoti, kada dera vartoti antibiotikus ir kaip juos vartoti atsakingai. Keliose šalyse jau vykdytos sėkmingos visuomenės informavimo kampanijos padėjo sumažinti antibiotikų vartojimą.

Mažinant atsparumą antibiotikams svarbus kiekvieno mūsų vaidmuo:

  • Pacientai
    • Vartodami antibiotikus vadovaukitės gydytojo nurodymais.
    • Kai įmanoma, saugokitės nuo infekcijos tinkamai pasiskiepydami.
    • Reguliariai plaukite savo ir vaikų rankas, pavyzdžiui, nusičiaudėję ar nusikosėję, prieš liesdami kitus žmones ar daiktus.
    • Visada vartokite antibiotikus tik gydytojui skyrus, nevartokite „likučių” ar be recepto pirktų antibiotikų.
    • Paklauskite vaistininko, kur pašalinti likusius vaistus.
  • Gydytojai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai, pvz., vaistininkai ir slaugytojai
    • Skirkite antibiotikus tik kai būtina, vadovaudamiesi pagrįstomis rekomendacijomis. Jei įmanoma, skirkite konkrečiai infekcijai gydyti reikalingą, o ne plataus veikimo spektro antibiotiką.
    • Paaiškinkite pacientams, kaip malšinti peršalimo ir gripo simptomus nevartojant antibiotikų.
    • Paaiškinkite pacientams, kodėl svarbu laikytis gydymo kurso, kai gydytojas skiria antibiotikus.

Naudota informacija:

https://antibiotic.ecdc.europa.eu/lt/bukite-informuoti

 

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Aušra Mikoliūnaitė ir

Dovilė Usevičiūtė