Šių metų gegužės 3 dieną Tiltagaliuose, kartu su Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biurio visuomenės sveikatos stiprinimo specialistėmis, apsilankė gydytoja infektologė Violeta Dambrauskienė. Gydytoja skaitė paskaitą apie žarnyno ligas.

31948847_1702254453192666_3886285579939217408_n

     Viduriavimas – pasituštinimas skystomis ar vandeningomis išmatomis daugiau nei 3 kartus per parą. infekcija Dažniausia viduriavimo priežastis – infekcija, kurią sukelia įvairūs mikroorganizmai – virusai, bakterijos ar parazitai (pirmuonys, helmintai) bei apsinuodijimai maistu. Bakterinėmis žarnyno infekcijomis dažniau sergama vasarą, virusinėmis – žiemą. Viduriavimą gali sukelti ir antibiotikų vartojimas, kurie pažeidžia normalią žarnyno mikroflorą. Sunkus viduriavimas pavojingas mažiems vaikams bei vyresnio amžiaus žmonėms. Gydant bet kokios kilmės viduriavimą svarbu kuo greičiau atkurti prarastų skysčių kiekį bei žarnyno gleivinės vientisumą. Viduriuoti pradedama, kai mikroorganizmai sudirgina žarnyno gleivinę. Sudirgintas žarnynas tampa labai aktyvus, nereguliariai ir neįprastai dažnai susitraukinėja. Būdingas pykinimas, vėmimas ir prakaitavimas. Nuolat besikartojantis viduriavimas gali būti daugelio ligų požymis – lėtinio pankreatito, dirgliosios žarnos sindromo, lėtiniu žarnyno uždegimo (opinio kolito, Krono ligos), laktozės netoleravimo, diabeto, tirotoksikozės. Viduriavimą gali sukelti ir netinkama mityba, dažnas alkoholio vartojimas, kava, saldumynai.

     Salmoneliozė yra ūminė žarnyno infekcija.  Ją sukelia salmonelėmis vadinamos bakterijos. Šios bakterijos sukelia plonosios žarnos uždegimą, todėl liga pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais. Šie ligos simptomai dažniausiai pasireiškia po 12 – 72 valandų po užsikrėtimo. Liga paprastai trunka 4 – 7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo. Kai kuriems ligoniams bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus. Tokiu atveju negydant liga gali baigtis mirtimi. Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per gyvūninį maistą: paukštieną, pieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną. Tačiau salmonelioze užsikrėsti galima ir per įvairias gyvūnų fekalijomis užterštas daržoves. Nors bakterijos gali būti randamos žalioje mėsoje, paukštienoje, žaliuose kiaušiniuose, nepasterizuotame, nevirintame piene, tačiau termiškai apdorojant šį maistą, salmonelės jame žūsta. Pastaraisiais metais Lietuvoje, kaip ir kitose Europos, pasaulio šalyse, salmoneliozė dažniausiai plinta per kiaušinius, vištieną ir jų produktus. Maistą gali užkrėsti jį tvarkantys asmenys, nenusiplovę rankų pasinaudoję tualetu. Į maistą salmonelės gali patekti nuo virtuvės įrankių ar aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo dorota žalia mėsa bei vištiena, taip pat nuo salmonelėmis užterštų rankų. Gatavas vartojimui paruoštas maistas gali būti užterštas, kai jis kurį laiką laikomas šaldytuve liečiasi su žaliu. Kadangi salmonelės gali būti randamos namų augintinių (kačiukų, šuniukų, reptilijų), ypatingai viduriuojančių, išmatose, todėl užsikrėsti galima nenusiplovus rankų po sąlyčio su jų išmatomis. Tokiu būdu galimas užsikrėtimas ir nuo kitų naminių gyvūnų.

     Rotavirusinis enteritas – tai rotavirusų sukelta žarnyno infekcija, pasireiškianti vėmimu, karščiavimu, viduriavimu, bendra organizmo intoksikacija. Šiai infekcijai būdingas sezoniškumas, pasireiškiantis sergamumo pakilimu šaltuoju metų laiku. Lietuvoje sergamumo padidėjimas kasmet stebimas gruodžio – balandžio mėnesiais. Tačiau susirgimai rotavirusine infekcija registruojami ištisus metus. Infekciją sukelia rato formos virusai – rotavirusai. Pagrindinis rotavirusinės infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Dažniausiai ligos sukėlėjus platina rotavirusu užsikrėtę vaikai ir besimptome infekcija sergantys suaugusieji. Pirmieji ligos simptomai pasireiškia po 24–72 valandų po užsikrėtimo. Pagrindinis ankstyvasis simptomas – vėmimas, kuris tęsiasi nuo 2 iki 6 dienų. Vemiama 3 – 4 kartus per parą. Kiek vėliau ligonis pradeda viduriuoti. Viduriuojama dažnai, net iki 20 kartų per parą, išmatos skystos arba pusiau skystos. Viduriavimas tęsiasi ilgiau nei vėmimas. Ligos pradžioje skauda pilvą. Patikimiausia specifinė rotavirusinės infekcijos profilaktika – skiepijimai rotavirusine vakcina. Nespecifinės priemonės : rankų higiena; nevesti vemiančio ar viduriuojančio vaiko į susibūrimus, darželį; segančiam asmeniui skirti atskirą kambarį, gerai jį vėdinti,  tualetą ir ligonio kambarį valyti atskirais įrankiais, šluostėmis, naudojant chloro turinčias dezinfekcines medžiagas.

31957717_1702254393192672_3347688026661715968_n

   

     Gerosios bakterijos arba probiotikai – tai gyvos bakterijos ir mielės, būtinos gerai sveikatai, stipriai imuninei sistemai bei virškinimo, protinės sveikatos ir neurologinių sutrikimų gydymui. Mūsų kūne yra daugybė bakterijų, tiek gerų, tiek blogų. Odoje ir virškinimo sistemoje yra apie 2000 bakterijų rūšių. Vien gerųjų bakterijų virškinimo trakte yra 10 kartų daugiau nei ląstelių visame žmogaus kūne. Probiotikai vadinami gerosiomis bakterijomis, kadangi padeda išlaikyti sveiką virškinamąjį traktą. Probiotikai mūsų organizme atsiranda nuo gimimo momento. Naujagimio virškinamasis traktas pradeda gaminti gerąsias bakterijas jam gimstant, vos susidūrus su pirmosiomis aplinkos bakterijomis.

Keletas gerųjų bakterijų rūšių :

  • Yra daugiau nei 80 lactobacillus gerųjų bakterijų rūšių. Šie probiotikai gyvena žarnyne ir padeda gerinti virškinimą. Jie gamina pieno rūgštį bei vandenilio peroksidą, kurie padeda sukurti kenksmingų bakterijų augimui nepalankią terpę. Šių bakterijų gausu jogurte.
  • Bifidobacterium probiotikai gali padėti gydyti skrandžio opas, naikindami jas sukeliančias blogąsias bakterijas. Taip pat šios bakterijos naudingos žmonėms, besiskundžiantiems vidurių užkietėjimu.
  • Šios gerosios bakterijos yra pradinės jogurto, mocarelos ir kitų fermentuotų pieno produktų gaminimo proceso kultūros. Viena iš pagrindinių streptococcus bakterijų panaudojimo sričių – pilvo spazmų, viduriavimo, pykinimo ir kitų virškinimo sutrikimo simptomų, susijusių su laktozės netoleravimu, palengvinimas. Taip pat šis probiotikas gali padėti išvengti blogo burnos kvapo.
  • Bacillus Coagulans. Ši geroji bakterija gali būti naudojama virškinimo sutrikimams, tokiems kaip viduriavimas ar dirgliosios žarnos sindromas. Bacillus Coagulans taip pat gali būti naudingos siekiant išvengti kvėpavimo takų infekcijų ir stiprinant imuninę sistemą.

     Daugelis galvoja,kad probiotikų yra tik pieno produktuose, ypatingai jogurtuose, tačiau tai ne vieninteliai maisto produktai, kuriuose yra gerųjų bakterijų. Keletas pavyzdžių :

  • Kai kurių rūšių sūryje taip pat yra gerųjų bakterijų. Ne tik varškės sūryje, kuris ilgą laiką žinomas kaip geras probiotikų šaltinis, bet ir kietuosiuose sūriuose- čedare, gaudoje, parmezane. Kuo ilgiau sūris brandinamas, tuo daugiau jame gerųjų bakterijų.
  • Juodas šokoladas ne tik praturtina organizmą antioksidantais, jame taip pat net iki keturių kartų daugiau probiotikų nei pieno produktuose.
  • Biologiškai aktyviomis medžiagomis praturtintoje kvietinėje duonoje yra laktobacilų. Gerosios bakterijos gaminasi duonos rauge.
  • Alyvuogės –gerųjų bakterijų šaltinis. Jose taip pat gausu kitų biologiškai aktyvių medžiagų: vitamino E, P, A, B grupės, C ir kitų.
  • Raugintos daržovės vandenyje su druska, išsaugo gerąsias bakterijas, tačiau jų nelieka marinuojant daržoves su actu. Vegetarai, nevartojantys pieno gaminių, tačiau norintys su maistu gauti pakankamai probiotikų, į mitybą turėtų įtraukti raugintus kopūstus ir agurkėlius.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

Dovilė Usevičiūtė

Naudota informacija :

  1. ulac.lt
  2. https://sveika.lt/gerosios-bakterijos-probiotikai/
  3. https://www.sveikaszmogus.lt/Profilaktika-5277
  4. https://www.medguru.lt/ligos/viduriavimas/