Vasara – atostogų metas. Daugelis karštas vasaros dienas leidžia gamtoje, mėgaujasi saulės voniomis, vėsinasi upių, ežerų ar jūrų vandenyse, net neįtardami, kiek pavojų tyko, iš pirmo žvilgsnio įprastose pramogose.

Vasara

     Saulė – energijos bei sveikatos šaltinis tiek žemei, tiek ir žmogui. Su jos spinduliais mūsų organizmas gauna vitamino D, šiluma ir šviesa suteikia teigiamų emocijų, be to šviečiant saulei daug laiko praleidžiame gryname ore. Tačiau ji ne tik lepina, bet gali daryti ir nemažai žalos. Esant aukštai temperatūrai daugiau prakaituojama, prarandama daug skysčių, kartu ir vitaminų bei mineralinių medžiagų – magnio ir kalio, kurie yra būtini geram širdies ritmui palaikyti. Piknaudžiaujant saule gali sutrikti širdies veikla, kilti ar kristi kraujo spaudimas, pradėti skaudėti galvą, nudegti oda, ištikti šilumos ar saulės smūgis.

     Per vasaros karščius ilgai būti saulėjė nepatartina, ypač 11 – 15 valandomis, ne tik turintiems bėdų dėl širdies ar kraujagyslių ligų, bet ir sveikiems žmonėms.  Ytin karštomis dienomis nepatariama sunkiai fiziškai dirbti, nes nuo didelio krūvio netenkama daug skysčių, apkraunama širdis, sumažėja raumenų jėga. Jei atsiranda neišvengiamų darbų, būtina dėvėti lengvą kepurę ar skrybėlę, plonus lininius ar medvilninius drabužius, dažniau gerti vandens bei nepersidirbti.

vanduo-670x330

     Piknaudžiauti saule nepatariama, nes požymiai, kad padauginote saulės spindulių, paprastai pajaučiami ne iš karto.pirmieji nudegimo požymiai išryškėja po 4 – 8 valandų. Nudegimas – tai ūmus odos uždegimas. Nudegus oda patinsta, parausta, skauda ir niežti, esant stipriam nudegimui gali iššokti pūslės. Odos paraudimai dažniausiai praeina po 48 – 72 valandų. Tamsaus gymio žmonės saulėje gali būti ilgiau, o rudaplaukiai, mėlynakiai, strazdanoti nudega daug greičiau. Sunkių nudegimų atvejais gali krėsti šaltis, kilti temperatūra. Žmonėms, turintiems itin baltą odą bei daug apgamų, buvimą saulėje reikia riboti – mėgautis tik anksti ryte arba po pietų. Apgamus reikia slėpti, jei įmanoma – užklijuoti pleistru. Nesaikingas jų „svilinimas“ gali sukelti melanomą, t.y. odos vėžį. Mėgstantiems piknaudžiauti saule ir nenaudoti apsauginių priemonių vertėtų atsiminti, kad žalingas saulės poveikis turi didelę štaką odos senėjimui. Pamažu atsiranda ankstyvųjų raukšlių, oda tampa storesnė ar plonesnė, saulės spindulių poveikis mažina odos elastingumą, dėl to sudrimba skruostai, pagylėja veido raukšlės. Ultravioletiniai spinduliai (UV) kenkia ir akims – gali išprovokuoti kataraktą ar akis melanomą.

     Svarbu atminti, kad ir apsiniaukusią dieną reikia būti atsargiam, nes pro debesis prasiskverbia didžioji dalis ultravioletinių spindulių. Ypač atsargūs turėtų būti vykstantys atostogauti į pietų kurortus: kuo arčiau pusiaujas, tuo intensyvesnė ir pavojingesnė saulės spinduliuotė. Štai vasarą Kanarų salose per tą patį laiką galima gauti dvigubai didesnį ultravioletinių spindulių kiekį nei namuose. Mieste taip pat  nesaugiau nei paplūdimyje, nes spindulius atspindi ne tik vanduo ar smėlis, bet ir asfaltas bei betonas.

     Pastaraisiais metais daug kalbama, kad būtina naudoti apsauginius kremus nuo saulės, vis dėlto nemažai žmonių į tai numoja ranka, o kiti, tepdami kosmetikos priemonę, labai taupo. Odos specialistai teigia, kad nuo vaikystės tinkamai naudojant apsaugines priemones nuo saulės, galimybė susirgti odos vėžiu sumažėja net 70 proc. Tačiau nereiškia, kad išsitepus apsauginiu kremu, ultravioletiniai spinduliai odos visiškai nepasieks. Nedidelė dalis spindulių geba prasiskverbti ir pro kremus, ir pro drabužius, todėl net naudojant apsaugos priemones dažnai piktnaudžiauti saulės spinduliais tikrai nederėtų. Labai svarbu apsauginį kremą nuo saulės vartoti tinkamai. Pirmiausia nereikia kremo gailėti. Suaugusio žmogaus kūnui reikia maždaug šešių arbatinių šaukštelių nuo saulės saugančio kremo, nors paprastai žmonės jo užsitepa tik pusę tiek. Taip pat kremo būtina pasitepti kiekvieną kartą, kai nusimaudote ar nusišluostote rankšluoščiu, net jei kremas atsparus vandeniui. Dabar naudojantis aparatūra galima nustatyti, kaip žmonės jais tepasi. Kremai tepami lopais, todėl ir apsauga abejotina. Dar vienas svarbus pastebėjimas, kad jais tepamasi per retai – tik einant į paplūdimį, o dirbant darže, einant pasivaikščioti – daugelis mano, kad apsaugos nuo saulės odai nereikia. Atsižvelgdami į tai, kad žmonės kremo tepasi nepakankamai, dermatologai mūsų klimato sąlygomis rekomenduoja veidui ne mažesnio kaip 50 SPF (apsaugos nuo saulės faktoriaus) kremą, kūnui – 20–25.

     Kitas saulės keliamas pavojus – šilumos smūgis arba perkaitimas. Jis ištinka, kai kūnas prakaituodamas nesugeba išgarinti šilumos. Tokią būseną sukelia ilgas būvimas drėgnoje ir karštoje patalpoje, didelis fizinis aktyvummas, ilgas vaikščiojimas karštą dieną ar nepakankamas skysčių vartojimas. Jei atsiranda silpnumas, netvirta būsena, mieguistumas, vangumas, troškulys, pradėjo pykinti, svaigti galva, padažnėjo pulsas, pasidarė sunku kvėpuoti ir kūno temperatūra pakilo iki 40 -41 °C, galima įtarti perkaitimą. Tokį žmogų reikėtų vesti į pavėsį, prasegti drabužius, duoti išgerti ko nors vėsaus, ant kūno dėti šaltus kompresus. Jei pastebimi kūno traukuliai, žmogus netenka sąmonės būtina kviesti greitąją pagalbą.

      Saulės smūgis ištinka dėl tiesioginių saulės spindulių poveikio galvos smegenims. Esant nepridengtai galvai, saulės spinduliai dirgina galvos smegenų dangalus, todėl pakyla galvos smegenų temperatūra, sutrinka smegenų funkcija. Atsiranda galvos skausmas, svaigimas, silpnumas, pykinimas, vėmimas, mirga akyse, ūžia ausyse, padažnėja pulsas ir kvėpavimas, temperatūra pakyla iki 40 – 41°C. Žmogus išbąla, gali išpilti šaltas prakaitas ar net netenkama sąmonės. Pirmoji pagalba ištikus saulės smūgiui, panaši kaip ir šilumos. Reikia žmogų vesti į pavėsį, paguldyti, truputį pakelta galva, ant galvos, kaktos dėti šaltus kompresus, duoti vandens, jei pykina sugirdyti ko nors rūgštaus, kviesti greitąją.

     Karštomis vasaros dienomis pavojų kelia ne tik saulė, bet ir vanduo, kuriame daugelis atsigaivina. Reikėtų nepamiršti, kad neatsargiai elgiantis vandenyje yra didelis pavojus nuskęsti. Dažniausios skendimo priežastys : neblaivi būklė, vaistų poveikis, traukuliai, nelaimingi atsitikimai, plaukiojant valtimi, vandens sportas, nepakankama vaikų priežiūra. 60 % skendimų būna vasarą, ypač savaitgaliais, ir maždaug 60 % skęstančiųjų moka plaukti. Iš viso birželio mėnesį įvairiuose vandens telkiniuose nuskendo 30, o per pirmąsias  liepos dienas – 6 gyventojai.Jei matote skęstantį ir galimybės priplaukti prie nukentėjusiojo per mažos, nuo kranto ar iš valties skęstančiajam numeskite ilgą virvę, lyną ar didelį tuščią butelį. Skubėkite iškviesti greitąją pagalbą. Jei pradedama gaivinti vandenyje, skęstantysis iš vandens traukiamas, kol gaivintojas kojomis siekia dugną. Tada pradedamas dirbtinis kvėpavimas burna į burną arba burna į nosį. Dėl galimos kaklo traumos gaivinimas atliekamas stengiantis išlaikyti kaklą neutralioje padėtyje, neatlošiant galvos. Jei gaivinama krante, būtina įsitikinti, ar kvėpavimo takai praeinami, ir pagal galimybę atlaisvinti juos nuo vandens, žmogų paverčiant, ypač jei tai skendimas, o ne kaklo trauma. Taip pat būtina išvalyti kvėpavimo takus, jei juose yra smėlio ar dumblo. Įtariant kaklo traumą, krante svarbu imobilizuoti kaklą, įvertinti sąmonės būklę, kvėpavimą, širdies darbą, jei jų nėra, pradėti gaivinti.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

 Dovilė Usevičiūtė

 

Naudota informacija ir paveikslai :

  1. http://www.veidas.lt/saules-malonumai-ir-pavojai
  2. http://www.kulberkiene.lt/2013/06/saules-vonios-sveikata-ar-pavojai/
  3. http://www.pasveik.lt/lt/sveikatos-ir-medicinos-naujienos/vasaros-pavojai-gamtoje-ir-keletas-budu-jiems-iveikti/71840/
  4. http://www.sveikatosabc.lt/lt/Straipsniai/22/vasaros-maudynes:-malonumai-ir-pavojai
  5. http://straipsniai.lt/naudingi-patarimai/2012-vasara-kur-poilsiauti/
  6. https://netradicinemedicina.com/vanduo/