Šiais metais Pasaulinė Vandiens diena minima kovo 22 dieną. Norėdami paminėti šią diena Panevėžio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai kartu su UAB „Aukštaitijos vandenys“ ryšių su visuomene specialistu Svajūnu Mikeška kovo 21 dieną aplankė Šilagalio bendruomenę, kurioje skaitė paskaitą „Vanduo : brangus ar pigus?“.

29251402_10210301178269902_2011555333_o

     Nors maždaug 70 procentų Žemės dengia vanduo, tačiau lyginant su atmosfera ir Žemės rutulio skersmeniu, atrodytų, kad mūsų Žemę dengia tik plona plevelė vandens. JAV atliktos geologinės apžvalgos duomenimis, visą Žemėje esantį vandenį galima sutalpinti į 1,4 tūkst. mm skermens burbuliuką.

     Mes manome, kad Žemėje vandens yra labai daug, tačiau 96 procentai vandens yra sūrūs. O gyvybei svarbiausias vanduo yra gėlas vanduo.  Jame yra organizmui reikalingų mineralinių druskų, kurių sudėtyje yra kalcio, magnio, natrio, kalio, chloridų, sulfatų, rūgščiųjų karbonatų ir kt. Šių medžiagų kiekis priklauso nuo hidrogeologinių vandens formavimosi sąlygų. Vandenyje taip pat yra biologiškai aktyvių mikroelementų, vadinamų būtinaisiais elementais – fluoro, mangano, geležies, jodo, cinko, vario ir kt. Grynas švarus vanduo gaunamas iš požeminių šaltinių.

       Natūraliu mineraliniu vandeniu laikomas gamtinėmis sąlygomis susidaręs požeminis vanduo. Atmosferos vandenys skverbdamiesi pro visus žemės sluosknius, ištirpina juose esančias mineralines medžiagas, prisisotina įvairių dujų ir įgyja įvairių savybių. Tuo natūralus mineralinis vanduo ir skiriasi nuo paprasto – savo įvairia, gausia mineralų sudėtimi.

29242945_10210301178469907_2057746527_o

     Taip pat buvo kalbama apie vandens taršą. Pirmiausia buvo paminėti indų plovikliai, kurių visi naudoja per daug. Specialistas kasdienius indų ploviklius siūlė keisti soda, actu ar citrinos rugštele. Kitas „didelis vandens priešas“ skalbimo priemonės. Daugelis juos naudoja nenormuotai, pila „iš akies“. Per didelio skalbimo priemonių kiekio nesulaiko valymo įrengimai, todėl užterštas vanduo patenka į upes, prieš užtvankas ir kitas mechanines kliūtis sudarydamas putų dangą. Taip pat gausiai vandenš teršia žemės ūkyje naudojamos mineralinės trąšos, pesticidai. Ne visas jas įsisavina augalai, daugelis jų kartu su lietaus vandeniu patenka į upės ir kitus vandens telkinius. Dalis mineralinių trąšų patenka ir į šulinių vandenį, todėl šulinių vandenyje dažnai randama ne tik mikrobinė, bet ir cheminė tarša, kuri yra pavojinga žmonių sveikatai. Per didelis nitratų kiekis net gali sukelti kūdikių mirtį ar vėžinius susirgimus. Tokį šulinio vandenį geriau būtų vartoti tik buitiniams darbams atlikti.

     Skatindamas žmonės keisti valymo priemones, naudoti jas normuotai S.Mikeška klausytojams parodė filmuką „Laiškas iš 2070-ųjų. SAUGOKIME VANDENĮ“. Filmuką galite peržiūrėti pasnaudę ant nuorodos : https://www.youtube.com/watch?v=8ep6kM5LI48.

DĖKOJAME VISIEMS DALYVAVUSIEMS !

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

Dovilė Usevičiūtė