Rugsėjo 28 d. – Pasaulinė kovos su pasiutlige diena

     Kasmet rugsėjo 28–ąją minima Pasaulinė kovos su pasiutlige diena. Šių metų Pasaulinės kovos su pasiutlige dienos šūkis „Pasiutligė: viena sveikata, nulis mirčių“. Tikslingas šūkis su teigiama žinute, pabrėžiant ir primenant pasaulinei bendruomenei, kad pasiutligę galima išnaikinti, kad vieningai siekiamas tikslas prieš šią baisią ligą – nulis mirčių iki 2030 metų.  Kovai su pasiutlige svarbu tai, kad turime stiprią pasaulinę bendruomenę, turime įrankius ir patirtį. Taigi, žinutėje pagrindinis dėmesys skiriamas susitelkimui, siekiant teigiamų pokyčių.

(daugiau…)

RUGSĖJO 26-OJI PASAULINĖ KONTRACEPCIJOS DIENA

     Rugsėjo 26-ąją, kaip ir kasmet minima Pasaulinė kontracepcijos diena. Tai ilgalaikė tarptautinė iniciatyva, kuria siekiama skatinti visuomenę daugiau domėtis kontracepcija, kaip prevencijos priemone, mažinant didelį neplanuotų nėštumų skaičių bei saugų seksą. Ši diena minima nuo 2007 metų.

     Kontracepcija ilgą laiką buvo viešai nediskutuojama tema daugelyje Rytų Europos šalių. Po Nepriklausomybės atkūrimo žiniasklaidoje pagausėjo informacijos apie vaisingumo reguliavimo būdus. Apsispendimą vartoti efektyvią kontracepciją ar ne, dažnai lemia daug veiksnių: patirtis, žinios, požiūris, nuostatos, religija, kultūriniai ir ekonominiai veiksniai, subjektyvūs nusiskundimai ir nepageidaujamas kontraceptinių priemonių poveikis. Turi įtakos ir kontracepcijos priemonių kaina, prieinamumas. Taip pat kontracepcijos prieinamumas jauniems žmonėms priklauso ir nuo sveikatos ir švietimo sistemos aspektų.

(daugiau…)

Rugsėjo 26-oji – Pasaulinė aplinkos ir sveikatos diena

     Kasmet, rugsėjo 26-ąją, šiemet jau dvyliktąjį kartą, bus minima Pasaulinė aplinkos ir sveikatos diena. Jos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į aplinkos rizikos veiksnius, turinčius įtakos aplinkai ir sveikatai. Šios dienos minėjimo iniciatoriai – Tarptautinė aplinkos ir sveikatos federacija (IFEH). 2022 m. Pasaulinės aplinkos ir sveikatos dienos tema: „Aplinkos sveikatos sistemų stiprinimas, siekiant darnaus vystymosi tikslų“.

(daugiau…)

Atliktas galimos avarijos Zaporižios atominėje elektrinėje modeliavimas rodo, kad Lietuvai pavojaus nėra, tačiau nukentėtų atominės elektrinės kaimynystėje esančios valstybės

Neteisėti Rusijos kariniai veiksmai Ukrainos atominių elektrinių objektų aikštelėse, ypatingai Zaporižios atominės elektrinės (toliau – Zaporižios AE), pasėjo baimę dėl galimo Europos radioaktyviojo užterštumo. Radiacinės saugos centro specialistai atlikę branduolinių avarijų pasekmių prognozavimą atkreipė dėmesį, kad didžiausia radiacinė grėsmė yra šalims esančioms arčiausiai Zaporižios AE, t. y. Rusijai, Baltarusijai, Turkijai, Moldovai, Rumunijai, tačiau Lietuvai, anot specialistų, reikšmingo radiologinio poveikio nebūtų (žr. pav. 1, 2 kuriuose radioaktyviojo užterštumo sklaida atvaizduojama spalvomis: nuo žalsvos iki tamsiai mėlynos atspindi labai mažas gama dozės galios vertes).

     Nors yra didelis pavojus, kad karo veiksmai Ukrainos atominių elektrinių aikštelėse gali iššaukti branduolines avarijas, tačiau Zaporižios AE, kuri yra didžiausia Europoje, nuo Lietuvos nutolusi daugiau kaip 900 km atstumu. Vadovaujantis tarptautinių organizacijų rekomendacijomis ir buvusių branduolinių avarijų patirtimi, jeigu Zaporižios AE įvyktų branduolinė avarija, dėl didelio atstumo iki Lietuvos, mažai tikėtina, kad būtų reikšmingas radiologinis poveikis Lietuvos gyventojams ir reikėtų taikyti gyventojų apsaugomuosius veiksmus bei vartoti stabiliojo jodo preparatus.

     Šiuos Radiacinės saugos centro specialistų atliktus prognozavimo rezultatus patvirtina ir viešoje erdvėje pateikiami ekspertų komentarai.

(daugiau…)