Darna, ramybė, atsipalaidavimas

     Psichinė sveikata yra lygiai taip pat svarbi kaip ir fizinė sveikata. Mes visi esame veikiami išorinių veiksnių, kurie trikdo mūsų pusiausvyrą ir sukelia stresą. Dažniausiai neigiamai veikia ilgalaikis stresas. Nežinant kaip išlaikyti gerą psichologinę būseną ir susidoroti su stresu, per ilgą laiką galime smarkiai pakenkti savo organizmui.

(daugiau…)

Projektas „Sveikata visus metus 2022“

     Baigėsi 2022 metų projektinė veikla „Sveikata visus metus 2022“. Projekto tikslas – padėti vaikams įgyti bendrą suvokimą apie sveikatą, išsiugdyti sveikatai naudingus gebėjimus, įpročius bei nuostatas, atsakomybę už savo ir kitų sveikatą, paskatinti juos rinktis sveiką gyvenimo būdą. Komandos pagal pateiktą temą, remdamiesi savo patirtimi bei informacija, gauta iš tėvų, mokytojų, kitų šaltinių, kiekvieną mėnesį įgyvendindavo kūrybinius iššūkius. Projekto organizatorius – Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.

(daugiau…)

Sensorinė edukacija

      Kiekvienas žmogus stresą, nerimą priima skirtingai.  Dėl to mokykloje ar darželyje dažnai vaikai būna išsiblaškę, neramūs, jiems sunku sutelkti dėmesį. Čia į pagalbą galima pasitelkti sensorinę „vaistinėlę“, kuri gali palengvinti nemalonias situacijas, atsipalaiduoti ir nusiraminti.

(daugiau…)

Rytinės mankštos lauke

     Judėjimas yra biologinis organizmo poreikis, be kurio normali žmogaus veikla sunkiai įmanoma. Fizinis aktyvumas (FA) – griaučių raumenų sukelti judesiai, kuriuos darant energijos suvartojimas yra didesnis negu esant ramybės būsenos. Fizinis aktyvumas suprantamas gana plačiai – tai mankštinimasis, pratybos, dalyvavimas varžybose, namų ūkio darbai, laisvalaikio veikla, kuriai reikia fizinių pastangų, taip pat fizinis darbas. Pagrindinės savybės, charakterizuojančios fizinį aktyvumą, yra jo intensyvumas, trukmė, dažnis, pobūdis. Fizinis aktyvumas, sveikata ir gyvenimo kokybė yra glaudžiai susiję. Reguliaria fizine veikla užsiimančio žmogaus kūne vykstantys morfologiniai ir funkciniai pakitimai gali padėti išvengti kai kurių ligų (širdies ir kraujagyslių, diabeto, kai kurių rūšių vėžio, depresijos) arba jas pavėlinti. Pastaruoju metu susirūpinta ypač menku jaunimo fiziniu aktyvumu: vaikai per mažai juda ir sportuoja, žaidimus atvirame ore pakeitė sėdėjimas prie kompiuterių ar televizorių. Suaugusių žmonių fizinis aktyvumas, judrumas dėl šiuolaikinės gyvensenos dar labiau sumažėjo. Remiantis turimais duomenimis, 40–60 proc. Europos Sąjungos žmonių gyvensena yra nejudri, todėl įvairiuose tarptautiniuose dokumentuose ir gairėse akcentuojama žmonių skatinimo keisti nejudrų gyvenimo būdą į sveikesnį ir aktyvesnį būtinybė.

(daugiau…)

Žiemos pavojai, 1-oji pagalba užspringus

     Šaltuoju metų laiku žiemos traumų tema yra labai aktuali. Kiekvienais metais, paspaudus šaltukui ir pasnigus, žmonių tyko pavojus paslydus ir nukritus susižaloti. Traumos gali įvykti bet kur, bet kada ir bet kuriam. Esant permainingiems orams, o ypač plikledžiui, vaikščioti pasidaro itin sunku, todėl neatsargus elgesys vaikštant apledėjusiais šaligatviais, keliukais, žaidžiant ant ledo, pramogaujant rogutėmis, dažnai gali baigtis sumušimais, nusibrozdinimais, galvos sutrenkimu, galūnių patempimais ar net kaulų lūžiais.

(daugiau…)

Paauglių asmens higiena

     Per savo brendimo metus paaugliai patiria daugybę pokyčių. Tai apima fizinius, emocinius ir psichinius pokyčius, kurie kartais gali būti didžiuliai tiek paaugliams, tiek tėvams. Anksti kai kuriuos labiausiai varginančius fizinius pokyčius galima suvaldyti laikantis gerų kasdienių asmeninės higienos įpročių. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Lietuvoje vykdomų mokinių gyvensenos tyrimų duomenys rodo, kad Lietuvos mokinių gyvensena ne visada atitinka sveikos gyvensenos principus ir nėra palanki jų sveikatai , mokiniai tinkamai nesirūpina savo asmens higiena.

(daugiau…)