Pasaulinė regėjimo diena

Minima: 2022.10.13

      Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) antrąjį spalio ketvirtadienį paskelbė Pasauline regėjimo diena. Šią dieną žmonės skatinami pasirūpinti savo akimis, apsilankyti pas gydytoją.

      Akys padeda mums pažinti aplinkinį pasaulį, grožėtis juo ir apsisaugoti nuo pavojų, privalome jomis rūpintis, nenumoti ranka į akių nuovargį ir skausmus.

      Pagrindiniai Pasaulinės regėjimo dienos tikslai:

  • Didinti visuomenės informuotumą apie problemas, susijusias su aklumu ir regėjimo sutrikimais.
  • Įtakoti vyriausybes, o ypač sveikatos apsaugos ministrus, kad jie dalyvautų aklumo prevencijos programose ir joms skirtų lėšų.
  • Mokyti apie aklumo prevenciją.
  • Sukurti paramą Vizija programai ir veiklai.

     „Mylėk savo akis“ patvirtinta kaip 2022 m. Pasaulinės regėjimo dienos tema. Kampanija „Mylėk savo akis“ skatina žmones rūpintis savo akių sveikata ir atkreipia dėmesį į daugiau nei milijardą žmonių visame pasaulyje, kurie prarado regėjimą ir neturi prieigos prie akių priežiūros paslaugų. 2022 m. Pasauline regėjimo diena siekiama didinti informuotumą apie aklumą ir regėjimo sutrikimą, kaip pagrindines visuotines visuomenės sveikatos ir vystymosi problemas.

(daugiau…)

SMURTAS

      Smurtas skirstomas į  kelias formas: fizinis, seksualinis, psichologinis ir ekonominis. Gali būti naudojamas vienos formos smurtas, tačiau dažnai pasitaiko keleto jų kombinacija, pavyzdžiui, seksualinis smurtas naudojamas kartu su fiziniu ir psichologiniu smurtu.

       Fizinis smurtas tai neteisėtas tyčinis veiksmas siekianti atimti gyvybę, sužaloti, atimti laisvę, sukelti bejėgišką būklę, fizinį skausmą ar kitas fizines kančias. Jį lengva pastebėti, nes jis palieka sužalojimų žymes ant kūno, taip pat pasikeičia žmogaus elgesys ir emocijos.

      Seksualinis smurtas apibrėžiamas kaip bet koks be sutikimo atliekamas lytinis aktas arba mėginimas jį atlikti su kitu asmeniu be jos arba jo laisvai išreikšto sutikimo, naudojant prievartą, nepriklausomai nuo kaltininko ir aukos santykių pobūdžio, bet kokioje aplinkoje, įskaitant, bet neapsiribojant namais ir darbu. Toks smurtas gali pasireikšti nepageidaujamais seksualinio pobūdžio komentarais bei flirtavimu [3]. Seksualinį smurtą dažnai lydi psichologinis, fizinis arba ekonominis smurtas

        Psichologinis smurtas sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiantis jausti baimę dėl kitų smurtautojo veiksmų ar neveikimo atsiras kažkokių neigiamų padarinių. Tokiame santykyje nebelieka lygiavertės partnerystės, prarandama lygybė tarp partnerių, nes vienas tampa tarsi stipresnis, kontroliuojantis ir valdingesnis, o kitas paklusnesnis ir vykdantis. Psichologinį smurtą galima pastebėti labai sunku. Jis pasireiškia per nuolatinę kritiką, riksmus, barnius, varžoma veiksmų laisvė, ignoruojami jausmai, įsitikinimų išjuokimas, melavimas, manipuliavimas, draudimas išeiti į viešumą, trukdymas palaikyti santykius su giminaičiais, draugais, viešas žeminimas, grasinimas sužaloti, užmušti, atimti vaikus, palikimas pavojingose vietose.

      Ekonominis smurtas – susijęs su šeimos finansais. Ji gali pasireikšti kaip trukdymas partneriui dirbti, siekti išsilavinimo, karjeros, iš dirbančiojo atimami uždirbti pinigai, vertimas prašyti pinigų savo ir vaikų reikmėms, pinigų nedavimas būtinoms reikmėms, viso šeimos biudžeto kontrolė ir vienvaldiškas sprendimų priėmimas, atsisakoma išlaikyti vaikus tiek santuokoje, tiek po skyrybų.

        Plačiau pakalbėkime apie seksualinį smurtą. Seksualinis smurtas yra aktuali visuomenės problema, kuri daro neabejotiną įtaką asmens fizinei, psichinei bei reprodukcinei sveikatai. Dažniausiai šios rūšies smurtą patiria moterys, nors tokį smurtą patirti gali kiekvienas. Didesnę riziką patirti seksualinį smurtą turi tos moterys, kurios stebėjo arba patyrė tokią prievartą vaikystėje. Tai palieka skaudžias žymes visam tolesniam gyvenimui ir gali sudaryti sąlygas patirti seksualinę prievartą pačiai, ją kentėti ir bijoti kreiptis pagalbos. Mergaitės, matydamos kaip jų motinos nesipriešina tokiam elgesiui, pradeda manyti, kad taip gyventi yra normalu ir kad tokia moters padėtis šeimoje yra teisinga. Vaikų auginimas tokioje ,,toksiškoje aplinkoje“ kuria smurtą ir  berniukai, kurie stebi netinkamą bei žiaurų elgesį su savo motina, suaugę patys smurtaus prieš savo intymias partneres. Galima teigti, kad vyrų seksualinės agresijos riziką didina vaikystėje patirtas ar matytas smurtas. Smurtautoju negimstama, juo tampama.

       Tapti seksualiniu smurtautoju didina patirta vaikystėje nepriežiūra ir auklėjimo spragos, žema savivertė, polinkis į agresiją, asocialūs asmenybės bruožai. Tokie asmenys gali būti pernelyg impulsyvūs, neturintys draugų, patiriantys depresiją, nerimo priepuolius. Vieno arba abiejų partnerių probleminis alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas didina seksualinio smurto riziką. Alkoholis gali susilpninti elgesio kontrolės gebėjimus ir paskatinti vyrą, kuris turi polinkį į smurtavimą, elgtis ypač agresyviai. Pats apsvaigimas ir aukai trukdo sąmoningai sutikti arba nesutikti užsiimti seksualine veikla. Moterys, kurios patyrė lytinį smurtą būdamos neblaivios, rečiau apie tai praneša, nes joms yra neaišku, ar nusikaltimas tikrai įvyko.

      Seksualinis smurtas gali būti tarpusavio konfliktų padarinys. Atskirai galima išskirti nesutarimus, kurie kyla dėl pavydo bei neištikimybės, nes tai itin žemina vyrus bei skatina lytinę prievartą. Konfliktų atvejais seksualinį smurtą dažnai lydi psichologinis smurtas. Jam būdingas žeminimas, draudimas bendrauti su artimaisiais ir pažįstamais, jausmų ignoravimas, persekiojimas darbe, grasinimas atimti vaikus.

      Kartais moterys prisiriša prie savo smurtautojo ir yra linkusios dėl visko kaltinti save. Auka vengia šeimos narių, draugų, atsisako bet kokios pagalbos, nes jaučiasi vienintelė, galinti padėti ir pakeisti partnerį. Pasikartojantys seksualinio smurto atvejai tik sustiprina moters baimę ir bejėgiškumą. Tai vadinama  Stokholmo sindromu.  Moters finansinė priklausomybė nuo partnerio didina seksualinio smurto riziką. Moteris praranda savigarbą ir tampa priklausoma nuo smurtautojo, nes neturi galimybės savarankiškai priimti finansinių sprendimų ir turėti nuosavų lėšų. Skriaudėjas gali visiškai ją kontroliuoti, versdamas prašyti pinigų savo reikmėms, atsisakydamas išlaikyti vaikus tiek santuokoje, tiek po skyrybų, trukdydamas įsidarbinti ar išsaugoti darbą. Aukai gali trūkti pinigų būstui ir net maistui, ji viena negali išlaikyti savęs bei vaikų, todėl nepalieka seksualinę prievartą prieš ją naudojančio vyro. Situacija yra itin problemiška, kai moteris neturi artimųjų, giminių, draugų, pas kuriuos galėtų prisiglausti, nuolatinio ir stabilaus darbo. Tokiu atveju ji bijo prieštarauti ir tiesiog paklūsta skriaudėjui, kuris toliau prievartauja, manipuliuoja partnere ir užkrauna jai visus buities ir vaiko priežiūros rūpesčius, įsitikinęs, kad išnaudojama moteris vis tiek pasiliks su juo ir niekam apie tai nepraneš.

         Smurtaujančioje šeimoje įsisuka ydingas smurto ratas:

„Medaus mėnuo“ → Įtampos augimas → Smurto proveržis.

„Medaus mėnesio“ laikotarpiu smurtautojas atsiprašo aukos ir su ja susitaiko. Žada, kad tai daugiau nepasikartos. Auka atleidžia, nes neori prarasti artimo žmogaus, nes nuo kitų yra atskirta.

Įtampos augimo stadijoje – smurtautojas agresyvėja, izoliuoja auką. Auka stengiasi būti paklusni, nesukelti konfliktų ir įtampos.

Smurto proveržio metų smurtautojas „pratrūksta. Auka vengia ieškoti pagalbos, nes bijo viską pabloginti.

Ilgainiui „medaus mėnesio“ etapas trumpėja ir smurtas dažnėja ir stiprėja. Išeiti iš užburto rato aukai gali padėti tik palaikymas iš aplinkos.

        Kaip bebūtų gaila, bet net ir XXI a. visuomenėje dar egzistuoja daugybė mitų ir stereotipų, pateisinančių seksualinį smurtą prieš moteris. Ypač tai atsiskleidžia paskaičius internetinius komentarus po kriminaliniais straipsniais. Moterys, patyrusios lytinį smurtą, neretai kaltinamos, smerkiamos, todėl nedrįsta pasakoti apie savo patirtį šeimai, draugams ir nesikreipia specialistų pagalbos. Joms gėda dėl tokios padėties, nepadorių įvykio detalių, bejėgiškumo. Vyrauja įsivaizdavimas, kad moterys yra fiziškai silpnos ir užima žemesnę poziciją socialinėje hierarchijoje. Patriarchalinės nuostatos bei lyčių nelygybė remia bei stiprina žemesnę merginų padėtį šeimoje, darbe bei visuomenėje, sustiprinamas vyrų dominavimas. Manoma, kad moteris turi būti nuolanki, paklusni, stengtis įtikti partneriui. Paplitę mitai, kad mergina, kuri pernelyg atvirai rengiasi, ryškiai dažosi, vartoja alkoholį ar kitas psichoaktyvias medžiagas, pati provokuoja išprievartavimą. Kartais klaidingai manoma, kad sutuoktinio arba partnerio seksualinė prievarta šeimoje yra neįmanoma. Aukos, nesulaukusios užuojautos bei supratimo, išgyvena vienatvę ir nusivylimą. Kartais merginoms, patyrusioms seksualinę prievartą, peršama mintis, kad po tokio įvykio jos nebus „tinkamos“ santuokai ir motinystei, todėl verčiau niekam apie tai nepasakoti. Dažnai seksualinio smurto atvejai tarp partnerių kartojasi, nes skriaudėjai taip ir lieka nenubaustas.

       Pirminės prevencijos tikslas yra užkirsti kelią seksualinio smurto atsiradimui, šalinant jo priežastis ir rizikos veiksnius. Tai reiškia, kad turi būti kuriama sveika, saugi aplinka ir šeima, formuojamos elgesio normos, kurios padėtų išvengti lytinės prievartos atvejų.

       Antrinė prevencija – tai visuma priemonių, kuriomis siekiama kuo anksčiau nustatyti ir sustabdyti seksualinį smurtą.

       Kai pagalbos reikia čia ir dabar – kreiptis į policiją numeriu 112.

     Jei smurtautojas yra šalia ir nėra galimybės kalbėti telefonu, galima numeriu 112 išsiųsti SMS žinutę. Žinutė turėtų būti rašoma be lietuviškų raidžių, joje reikia nurodyti savo vardą ir pavardę, tikslų vietos adresą (savivaldybė, seniūnija, miestas ar kaimas, gatvės pavadinimas, namo ir buto numeris) ir kas atsitiko.

    Jei informacija bus neišsami, Bendrojo pagalbos centro pareigūnai turės ją tikslinti, tęsti susirašinėjimą ir reagavimas į pagalbos prašymą gali užtrukti. Todėl asmenims, galintiems tapti smurto artimoje aplinkoje aukomis, rekomenduojama iš anksto susikurti SMS pranešimo šabloną su galimu pagalbos prašymo turiniu.

   Jei kyla rizika dėl smurto patiems ar nerimaujama dėl grėsmės artimiesiems, galima paskambinti ir policijos informacijos telefono numeriu 8 700 60000 ir bus suteikta informacija apie konkrečios gyvenamosios vietos specializuotos pagalbos centrų kontaktus.

    Policija smurtą artimoje aplinkoje patyrusio žmogaus kontaktus perduoda Specializuotos pagalbos centrui. Į jį galima kreiptis ir savarankiškai, nelaukiant, kol situacija taps pavojinga gyvybei. Specializuotos pagalbos centras (SPC) – viešąsias funkcijas atliekanti institucija, teikianti specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą patyrusiems asmenims. Į juos gali kreiptis visų Lietuvos savivaldybių gyventojai. Į Specializuotos pagalbos centrą galima kreiptis bendru numeriu visoje Lietuvoje – 8 700 55516.

    Specializuotos pagalbos centras, gavęs iš policijos informaciją apie smurto artimoje aplinkoje atvejį ir smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens duomenis, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po informacijos gavimo telefonu ar kitomis priemonėmis ir būdais susisiekia su smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu ir jam pasiūlo specializuotą kompleksinę pagalbą.

Panevėžio rajono specializuotos pagalbos centras:             

Lietuvos agentūros „SOS vaikai” Panevėžio skyrius  tel. nr.  8 699 86866  el. p.  [email protected]

Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų koordinatorės Dovilė Švabinskienė ir Deimantė Kirvelienė

Literatūra:

  1. https://sm-hs.eu/lt/seksualinio-smurto-priezasciu-ir-prevencijos-analize
  2. https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/seima-ir-vaikai/seimos-politika/smurto-artimoje-aplinkoje-prevencija/kiti-kontaktai
  3. Nida Žemaitienė, Irina Banienė, Valija Šap, Ieva Šiaulienė, Greta Sukovienė, Monika Žemaitytė, Laura Šalčiūnaitė-Nikonovė Smurtas, emocinės krizės ir savižala paauglystėje: kaip atpažinti ir padėti? Kaunas, 2022

Pasaulinė širdies diena

     1999 m. Pasaulinė širdies federacija paskelbė rugsėjo 29 d. Pasauline širdies diena. Šventė švenčiama 90-yje pasaulio šalių, siekiant atkreipti dėmesį į rizikos faktorius, sukeliančius širdies ligas, paskatinti sveiką gyvensenos būdą. . 1997–1999 m. Pasaulio širdies federacijos prezidentas Antoni Bayés de Luna sumanė šią idėją. Pirmoji kasmetinio renginio šventė įvyko 2000 m. rugsėjo 24 d., o iki 2011 m. Pasaulinė širdies diena buvo minima paskutinį rugsėjo sekmadienį. Pasaulinę širdies dieną Lietuvoje skatina švęsti Lietuvos širdies asociacija. Šią dieną rengiami sveikatingumo renginiai, išvykos dviračiais.

     Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) yra dažniausia mirties priežastis pasaulyje. Apskaičiuota, kad kasmet nuo ŠKL miršta 17 mln. Koronarinė širdies liga arba insultas buvo pagrindinė šių mirčių priežastis. Dažnas klaidingas supratimas apie ŠKL yra tai, kad jis paveikia daugiau išsivysčiusių šalių žmonių, kurie labiau priklauso nuo technologijų ir gyvena sėslų gyvenimo būdą. Tačiau daugiau nei 80 proc. mirčių įvyksta vidutines ir mažas pajamas gaunančiose šalyse. Laimei, pagrindinės širdies ir kraujagyslių ligų priežastys yra keičiami veiksniai, įskaitant fizinio aktyvumo stoką, rūkymą ir netinkamą mitybą.

(daugiau…)

Rugsėjo 28 d. – Pasaulinė kovos su pasiutlige diena

     Kasmet rugsėjo 28–ąją minima Pasaulinė kovos su pasiutlige diena. Šių metų Pasaulinės kovos su pasiutlige dienos šūkis „Pasiutligė: viena sveikata, nulis mirčių“. Tikslingas šūkis su teigiama žinute, pabrėžiant ir primenant pasaulinei bendruomenei, kad pasiutligę galima išnaikinti, kad vieningai siekiamas tikslas prieš šią baisią ligą – nulis mirčių iki 2030 metų.  Kovai su pasiutlige svarbu tai, kad turime stiprią pasaulinę bendruomenę, turime įrankius ir patirtį. Taigi, žinutėje pagrindinis dėmesys skiriamas susitelkimui, siekiant teigiamų pokyčių.

(daugiau…)

RUGSĖJO 26-OJI PASAULINĖ KONTRACEPCIJOS DIENA

     Rugsėjo 26-ąją, kaip ir kasmet minima Pasaulinė kontracepcijos diena. Tai ilgalaikė tarptautinė iniciatyva, kuria siekiama skatinti visuomenę daugiau domėtis kontracepcija, kaip prevencijos priemone, mažinant didelį neplanuotų nėštumų skaičių bei saugų seksą. Ši diena minima nuo 2007 metų.

     Kontracepcija ilgą laiką buvo viešai nediskutuojama tema daugelyje Rytų Europos šalių. Po Nepriklausomybės atkūrimo žiniasklaidoje pagausėjo informacijos apie vaisingumo reguliavimo būdus. Apsispendimą vartoti efektyvią kontracepciją ar ne, dažnai lemia daug veiksnių: patirtis, žinios, požiūris, nuostatos, religija, kultūriniai ir ekonominiai veiksniai, subjektyvūs nusiskundimai ir nepageidaujamas kontraceptinių priemonių poveikis. Turi įtakos ir kontracepcijos priemonių kaina, prieinamumas. Taip pat kontracepcijos prieinamumas jauniems žmonėms priklauso ir nuo sveikatos ir švietimo sistemos aspektų.

(daugiau…)

Rugsėjo 26-oji – Pasaulinė aplinkos ir sveikatos diena

     Kasmet, rugsėjo 26-ąją, šiemet jau dvyliktąjį kartą, bus minima Pasaulinė aplinkos ir sveikatos diena. Jos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į aplinkos rizikos veiksnius, turinčius įtakos aplinkai ir sveikatai. Šios dienos minėjimo iniciatoriai – Tarptautinė aplinkos ir sveikatos federacija (IFEH). 2022 m. Pasaulinės aplinkos ir sveikatos dienos tema: „Aplinkos sveikatos sistemų stiprinimas, siekiant darnaus vystymosi tikslų“.

(daugiau…)