Energetinio gėrimo populiarumas siejamas su augančiais visuomenės gyvenimo tempais ir yra naudojamas kaip vienas iš įrankių išlikti žvaliam ir aktyviam ilgesnį nei įprasta laiko tarpą. Deja, energetinis gėrimas energijos nepriduoda, bet skatina naudoti pačio vartotojo turimą energiją, kuri kažkada baigiasi, jei yra neatstatoma. Remiantis Lietuvos Respublikos maisto įstatymu energetiniu gėrimu yra laikomas „nealkoholinis gėrimas, kuriame yra daugiau kaip 150 mg/l kofeino, nesvarbu, iš kokio šaltinio, arba kuriame yra daugiau kaip 150 mg/l kofeino ir vienos ar kelių kitų centrinę nervų sistemą stimuliuojančių medžiagų (gliukurono laktono, inozitolio, guaranino, ginsenozidų, ginkmedžių ekstrakto, taurino ar kt.)“. Energetiniame gėrime gali būti ir angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų, amino rūgščių, maisto priedų, vaisių sulčių ar augalų ekstraktų“. Energinių gėrimų vartojimas labiausiai paplitęs jaunų žmonių tarpe (18 – 34 m.), kurie pasižymi aktyviu laisvalaikiu ir greitu gyvenimo tempu. Gamintojai reklamai, skatindami kuo daugiau jų išgerti, vilioja pasitelkdami įžymybes, remdami sporto renginius, kurie yra jaunų žmonių tikslinė rinka, tokia kaip riedučių, riedlenčių, snieglenčių sportas. Naudoja tokius šūkius kaip „suteik sparnus“, „švęsk kaip roko žvaigždė“ ir „išlaisvink žvėrį savyje“ ir šie gėrimai tapo jaunų žmonių gyvenimo dalimi, nesusimąstant apie daromą žalą organizmui juos vartojant bereikalingai ir nesaikingai. Alkoholiniai energiniai gėrimai, į kurių sudėtį įeina ne tik alkoholis, bet ir kofeinas, kiti stimuliatoriai, paskaninti įvairiais skoniais yra orientuoti daugiau į moteriškos lyties rinką.

     Truputis istorijos. 1962 m. Taisko Pharmaceuticul (Japonija) sukūrė pirmąjį gėrimą, skirtą energijai didinti. Jis buvo pristatytas kaip medicininis tonizuojanti gėrimas pardavinėjamas tik vaistinėse ir pavadintas „Lipovitan-D“. Pirmoji pavadinimo dalis „Lipo“ kilusi iš žodžio „lipolizė“ ir pabrėžia jo savybę skatinti riebalų metabolizmą. Antroji dalis – „Vitan“ yra žodžio „vitaminas“ santrumpa, o raidė „D“ simbolizuoja jo skonį (angl. „deliciuos“). Tai buvo vitaminų, taurino ir niacino mišinys. 1999 m. farmacijos reguliavimo panaikinimas leido šį gėrimą perkelti į parduotuvių lentynas, todėl jis tapo pasiekiamas kiekvienam. Lipovitan-D vis dar yra parduodamas ir jo galima įsigyti internetu. Teigiama, kad į jo sudėtį įeina (100ml): taurinas (1000mg), izonitolis (50mg), nikotinamidas (20mg), vit. B1 nitratas (5mg), vit. B2 fosfatas (5mg), vit. B6 (5mg), bevandenis kofeinas (50mg). Kaip vartojimo indikacijos nurodoma nuovargis ar liga, anoreksija ar kiti valgymo sutrikimai, karščiavimas ir išsekimas. Būtent šis gėrimua tapo pagrindu Austrijoje 1987 m. sukurti labiausiai pasaulyje žinomą energinių gėrimų prekės ženklą „Red Bull“.

Šiuo metu galime rasti daugybę skirtingų energetinių gėrimų, gaminamų skirtingų gamintojų. Skiriasi jų pakuotės, kaina, reklama, tačiau visų jų sudėtis labai panaši, galima aptikti tas pačias sudėtines dalis.

     Kofeinas yra priskiriamas centrinę nervų sistemą (CNS) stimuliuojančioms medžiagoms, taip pat pasižymi širdies raumenį stimuliuojančiomis ir šlapimą varančiomis savybėmis. Kofeino galima rasti kavos pupelėse, arbatos ir kolos lapuose, juodame ir baltame šokolade, citramono tabletėje. Mokslininkai, tyrinėjantys kofeino poveikį žmogaus sveikatai, nustatė, kad kofeino vartojimas gali padidinti energijos suvartojimą, pakelti nuotaiką ir budrumą, leidžia efektyviau suteikti dėmesį, padidinti informacijos įsisavinimo ir reakcijos laiką, slopina miego poreikį. Žmogus jaučia energijos antplūdį ir susijaudinimą. Per didelis kofeino kiekis žmogaus organizmą veikia visiškai priešingai – skatina nuovargį, gali pasireikšti kūno silpnumo pojūčiai, svaigti galva, padažnėti širdies plakimas, nerimas, irzlumas, drebulys ir nemiga. Ilgalaikis poveikis apsunkina organizmo vitaminų ir mineralų įsisavinimą.

      Ženšenis ir guarana gamtiniai stimuliatoriai žmogaus organizmui naudingas, jeigu vartojama mažomis dozėmis. Padidintos dozes gali sukelti panikos jausmą, nemigą ir kraujospūdžio nestabilumą. Ženšenis yra vienas populiariausių žolinių papildų pasaulyje, kuris yra naudojamas siekiant padidinti ir išlaikyti energingumą, sumažinti stresą, pagerinti atmintį. Guarana (Paullinia cupana) yra vijoklinis augalas, augantis Pietų Amerikoje, žinomas kaip antioksidantas ir stimuliantas. Šio augalo sėklose randama keturis kartus daugiau kofeino nei kavos pupelėse, manoma, kad jose esantis natūralių cheminių medžiagų mišinys (flavanoidai, saponinai, taninai) pasižymi stipresniu stimuliuojančiu poveikiu nei vien tik kofeinas. Guarana yra lėčiau absorbuojama iš virškinamojo trakto, todėl jos stimuliuojantis poveikis trunka ilgiau nei kofeino, gauto iš kavos pupelių. Ant energetinių gėrimų pakuočių nėra privaloma nurodyti tikslios šių augalinių priedų koncentracijos, todėl dažnai nutylima apie jų buvimą gėrimuose, yra neatsižvelgiama į tai, kad jų buvimas sudėtyje padidina kofeino kiekį ir bendrą stimuliuojantį efektą. Ženšenio šaknys yra vartojamos jau daugybę metų, buvo manoma, kad jos yra panacėja, skatina ilgaamžiškumą. Šiuo metu yra moksliškai įrodytas jo farmakologinis poveikis CNS, širdies ir kraujagyslių, endokrininei bei imuninei sistemoms. Dažniausiai ženšenis yra gerai toleruojamas, gana retai pasireiškia jo šalutiniai poveikiai (pykinimas, vėmimas, galvos skausmas, nemiga, padidėjęs kraujospūdis ir pan.) Sąveikaudamas su kofeinu ženšenis stipriai kelia kraujospūdį, taip pat nerekomenduojama ženšenio produktus vartoti vaikams.

        Taurinas yra aminorūgštis, kuri kaupiasi žmogaus raumenyse, žmogaus organizmas pats pasigamina reikiamą taurino kiekį. Taurino galima rasti žuvies, mėsos ir pieno produktuose. Jis padeda reguliuoti širdies ritmą, diabetą, epilepsiją, hipertenziją, hepatitą, raumenų darbo ir energijos lygį. Taurinas susijęs su fiziologinėmis funkcijomis, stimuliuoja širdies ir griaučių raumenų gebėjimą susitraukti, dalyvauja gaminantis tulžies rūgščiai kepenyse. Natūralaus ir sintetinio taurino poveikis žmogaus organizmui yra skirtingas. Rekomenduojama taurino paros dozė yra 40-400 mg, tačiau  kai kuriuose energetiniuose gėrimuose jo randami iki 10 kartų daugiau. Kofeinas ir taurinas veikdami sinergiškai (veikdami kartu, duoda didesnį poveikį, negu jų abiejų veiksnių, veikiančių atskirai, poveikių suma) gali paveikti širdies susitraukimų dažnį.  Praėjus 70 min po gėrimo pavartojimo širdies ritmas ir kraujospūdis normalizuojasi.

       L – karnitinas – panašus į B grupės vitaminus ir yra svarbus energijos gamybos procese ir metabolizme. Tai yra aminorūgščių junginys, kuris yra naudingas raumenims, širdžiai, kepenims, inkstams, galvos smegenims ir žmogaus imuninei sistemai. Per didelis kiekis L – karnitino skatina toksinių molekulių gamybą žmogaus organizme.

       Sporto atstovų nuomone šiame gėrime esančios sudėtinės dalys pagerina treniruočių procesą ir padeda pasiekti geresnius sportinius rezultatus. Šie gėrimai yra siūlomi vartoti sportuojant, laisvalaikiu, sunkiai dirbant ar intensyviai mokantis. Mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad energinių gėrimų vartojimas yra žalingas dėl papildomo širdies darbo krūvio ir sumažėjusio smegenų kraujotakos greičio. Energinių gėrimų vartojimas padidina pulsą ir kraujo spaudimą. Papildomai pasireiškia skilvelinė aritmija. Vis daugiau jaunų žmonių patiria miokardo infarktą. Tai patvirtina, kad energinių gėrimų vartojimas veikia širdį ir kraujotaką, mažindamas endotelio funkciją ir stimuliuodamas trombocitų veiklą per arachidono rūgšties sukeliamą trombocitų susikaupimą. Naujausi tyrimai parodė ryšį tarp perteklinio energinių gėrimų vartojimo ir arterijų išsiplėtimo, aneurizmos susiformavimo ir stambių arterijų plyšimo.

       Taigi moksliniai tyrimai neabejotinai įrodė energinių gėrimų žalą žmogaus organizmui dėl didelės kofeino koncentracijos, vartojimo reguliavimo nebuvimo, maišymo su alkoholiniais gėrimais. Ir vartotojai vis dažniau susiduria su sveikatos problemomis. Šiam gėrimui išpopuliarėjus jaunimo tarpe kyla reali grėsmė jauname amžiuje susidurti su išaugusia širdies ligų rizika ir kitomis sveikatos problemomis, kurios iki energinių gėrimų atsiradimo nebuvo tokios aktualios jaunų asmenų tarpe.

       Pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją (TLK-10) tiek alkoholis, tiek kofeinas yra priskiriami psichoaktyvioms medžiagoms. Energinių gėrimų vartojimas gali turėti neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, o alkoholis šį poveikį tik padidina. Klinikiniai tyrimai parodė, kad kartu išgėrus kofeino, kuris yra centrinės nervų sistemos stimuliatorius, ir alkoholio, kuris veikia slopinančiai, mažėja alkoholio slopinančio poveikio suvokimas, t. y. mažiau jaučiamas apsvaigimas, todėl lengviau perdozuoti alkoholio, jo išgeriama daugiau. Remiantis laboratoriniais tyrimais, alkoholiniai energetiniai gėrimai sumažina nuovargio jausmą bei jaučiamą alkoholio intoksikaciją. Kadangi alkoholio yra suvartojama daugiau ir didesniais kiekiais, o tai padidina priklausomybės nuo alkoholio riziką. Gerokai padidėjus išgeriamo alkoholio kiekiui, dažniau pasitaiko įvairūs nelaimingi atsitikimai, užsiimama nesaugia bei rizikinga veikla (įvyksta nelaimingi atsitikimai (pvz.: išbėga į judrią gatvę); priimami prasti sprendimai (pvz.: vairuoja apsvaigę); rizikingai elgiamasi (pvz.: nesaugūs lytiniai santykiai, smurtas). Alkoholis ir energetiniai gėrimai skatina diurezę (skysčių netekimą), dėl to atsiranda dehidratacija ir kitą dieną pasireiškia sunkesnės pagirios. Dėl angliarūgštės, esančios energiniuose gėrimuose, žmogaus organizmas greičiau įsisavina alkoholį. Alkoholis, sumaišytas su energiniu gėrimu iš skrandžio į plonąją žarną patenka greičiau ir yra greičiau rezorbuojamas.

         Apibendrinant, energinių gėrimų pramonė orientuojasi į jaunus, aktyvius vartotojus, siūlydama produktą, kuris padeda ilgiau išlikti žvaliems, energingiems, padeda geriau sukoncentruoti dėmesį. Augant energinių gėrimų pardavimams ir vartojimui, į sveikatos priežiūros institucijas vis dažniau patenka pacientai su sveikatos sutrikimais, kurie atsiranda dėl pavienio arba ilgalaikio energinių gėrimų vartojimo. Įgyvendinami moksliniai tyrimai nustatė, kad pavienis vartojimas arba energinių gėrimų maišymas su alkoholiniais gėrimais, yra pavojingas žmogaus sveikatai. Ilgalaikis energinių gėrimų vartojimas gali sukelti sveikatos sutrikimus, kurie baigiasi širdies ligomis, neurologiniais susirgimais, priklausomybių išsivystymu. Pasaulio sveikatos organizacija ir nacionalinės sveikatos priežiūros organizacijos rekomenduoja kontroliuoti energinių gėrimų vartojimą jauname amžiuje, o vaikams energinių gėrimų vartojimas turėtų būti draudžiamas.

 

Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų koordinatorės

Deimantė Kirvelienė ir Dovilė Švabinskienė.

 

Naudota literatūra:

  1. „Lipovitan D“ Reaches a 20-Billion Milestone in Total Shipments. [ Žiūrėta 2015.03.22] Prieiga per internetą http://www.taisho.co.jp/en/company/release/2004/04_0614-e.htm .
  2. Alford C, Hamilton-Morris J, Verster J. The effects of energy drink in combination with alcohol on performance and subjective awareness. Psychopharmacology. 2012;222(3):519- 532.
  3. Alsunni AA, Energy Drink Consumption: Beneficial and Adverse Health Effects. nt J Health Sci (Qassim). 2015;9(4):468-474.
  4. Borus J. Downside of drugs: caffeine, energy drinks, coffee, soda and pils. USA: Manson Crest; 2015.
  5. com. Caffeine citrate. [ Žiūrėta 2015.12.07] Prieiga per internetą http://www.drugs.com/pro/caffeine-citrate.html
  6. Ferreira S, de Mello M, Pompeia S, de Souza-Formigoni M. Effects of Energy Drink Ingestion on Alcohol Intoxication. Alcoholism: Clinical and Experimental Research. 2006;30(4):598-605.
  7. Finnegan D. The health effects of stimulant drinks. Nutr Bulletin. 2003;28(2):147-155.
  8. Grasser EK, Yepuri G, Dulloo AG, Montani JP. Cardio- and cerebrovascular responses to the energy drink Red Bull in young adults: a randomized cross-over study. Eur J Nutr. 2014; 53(7):1561-71.
  9. Heckman MA, Sherry K, Gonzalez de Mejia E. Energy Drinks: An Assessment of Their Market Size, Consumer Demographics, Ingredient Profile, Functionality, and Regulations in the United States. Compr Rev Food Sci Food Saf. 2010;9:303-317.
  10. Kiefer D, Pantuso T. (2003). Panax Ginseng. American Family Physician. 2003;68(8), pp. 1539.
  11. LR maisto įstatymas. [ Žiūrėta 2022.08.03] Prieiga per internetą https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.98953/asr
  12. Marczinski C, Fillmore M, Henges A, Ramsey M, Young C. Mixing an Energy Drink with an Alcoholic Beverage Increases Motivation for More Alcohol in College Students. Alcohol Clin Exp Res. 2012;37(2):276-283.
  13. Moustakas D, Mezzio M, Rodriguez B, Constable M, Mulligan M, Voura E. Guarana Provides Additional Stimulation over Caffeine Alone in the Planarian Model. PLOS ONE. 2015;10(4):e0123310.
  14. Oteri A, Salvo F, Caputi AP, Calapai G. Intake of energy drinks in association with alcoholic beverages in a cohort of students of the School of Medicine of the University of Messina. Alcohol Clin Exp Res. 2007;31:1677– 80;
  15. Pennay A, Lubman D, Miller P. Combining energy drinks and alcohol – a recipe for trouble? Aust Fam Physician. 2011;40(3):104-7.
  16. Richards GSmith A. Caffeine consumption and self-assessed stress, anxiety, and depression in secondary school children. Journal of Psychopharmacology. 2015;29(12):1236-1247.
  17. Roberts C, Robinson SP. Alcohol concentration and carbonation of drinks: the effect on blood alcohol levels. J Forensic Leg Med. 2007;14:398–405;
  18. Smith HJ, Rogers PJ. Effects of energy drinks on mood and mental performance: critical methodology. Food Qual Pref. 2002;13:317-326.
  19. Snipes DJ, Jeffers, AJ, Green BA, Benotsch EG. Alcohol mixed with energy drinks are robustly associated with patterns of problematic alcohol consumption among young adult college students. Addictive Behaviors, 2015;41:136-141
  20. Watson RR, Predy VR, Zibadi S. Alcohol, Nutrition and Health Consequences. London: Springer; 2014