Kasmet, rugsėjo 26-ąją, šiemet jau dvyliktąjį kartą, bus minima Pasaulinė aplinkos ir sveikatos diena. Jos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į aplinkos rizikos veiksnius, turinčius įtakos aplinkai ir sveikatai. Šios dienos minėjimo iniciatoriai – Tarptautinė aplinkos ir sveikatos federacija (IFEH). 2022 m. Pasaulinės aplinkos ir sveikatos dienos tema: „Aplinkos sveikatos sistemų stiprinimas, siekiant darnaus vystymosi tikslų“.

    2011 metų rugsėjo 26 d. Indonezijoje IFEH įvardino aplinkos veiksnius, darančius įtaką žmogaus sveikatai. Tai yra fizikiniai (triukšmas, vibracija, mikroklimatas, elektromagnetinė spinduliuotė), cheminiai ir biologiniai veiksniai. Esant neįprastiems fizikiniams, cheminiams ar biologiniams dirgikliams sutrinka tam tikrų organizmo funkcijų reguliavimo mechanizmai. Tai sumažina organizmo prisitaikymo prie aplinkos galimybes, atsparumą nepalankiems veiksniams. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, žmogaus sveikatą lemia šie pagrindiniai veiksniai: gyvensena (50 proc.), paveldimumas (20 proc.), aplinka (20 proc.) ir sveikatos priežiūra (10 proc.). Taigi, gyventojų sergamumui ir mirtingumui įtakos turi daugybė veiksnių, tačiau aplinkos faktoriai lemia penktadalį ligų ir mirčių.

    Darnaus vystymosi tikslus Jungtinės Tautos priėmė 2015 m. kaip visuotinį raginimą imtis veiksmų, kurie būtini, siekiant panaikinti skurdą, apsaugoti planetą ir užtikrinti, kad iki 2030 m. būtų pasiekta geresnė ir tvaresnė ateitis visiems žmonėms ir pasauliui, kad visi žmonės džiaugtųsi taika ir gerove dabar bei ateityje.  PSO ekspertai pripažįsta, kad darnus vystymasis turi subalansuoti socialinį, ekonominį ir aplinkos tvarumą, kartu sprendžiant klimato kaitos problemą ir stengiantis išsaugoti mūsų vandenynus ir miškus. Galima teigti, kad aplinkos sveikatinimui tenka vienas pagrindinių vaidmenų, įgyvendinant aukščiau minėtus tvarius vystymosi tikslus.

     Vienas iš darnaus vystymosi būdų mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir gyventojų sveikatai – esamų ir planuojamų ūkinių veiklų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) procedūros, kurių metu išsiaiškinami aplinką ir gyventojus veikiantys rizikos veiksniai (oro tarša, kvapai, triukšmas, ir kt.), įvertinama technologijų įtaka klimato kaitai, vertinant oro taršos emisijas, išnagrinėjamos prevencinės priemonės, alternatyvos. Jeigu reikia, nustatomos sanitarinės apsaugos zonos. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) savo darbe naudoja šiuolaikines kompiuterines prognozavimo technologijas (geografinę informacinę sistemą ArcGis, oro taršos ir kvapų vertinimo programą ADMS-Urban, triukšmo vertinimo programą IMMI).

     Švari ir sveika aplinka, neužteršta gamta yra didžiausias žmonijos turtas. Nuo to, kaip mes saugome gamtą, naudojamės jos teikiamomis gėrybėmis, puoselėjame ir tausojame aplinką priklauso mūsų visų ateitis. Pats laikas skubiai imtis tinkamų iniciatyvų. Kadangi pastaruosius dvejus metus visi susidūrėme su pandemija, ji kaip niekada anksčiau pabrėžė saugios, švarios ir tvarios aplinkos svarbą. Visuotinis atšilimas yra labai didelė grėsmė, užtikrinant sveiką gyvenimą ir gamtos apsaugą.  Sveikam žmogui reikalinga sveika aplinka. Kasmet miršta vis daugiau žmonių dėl oro taršos, o tokios ligos kaip astma vis labiau plinta. Dėl vandens taršos taip pat matome, kad kasmet daug žmonių miršta nuo daugybės ligų, tokių kaip vidurių šiltinė, viduriavimas ir dengės karštligė.  Akivaizdu, kad didelių žingsnių, susijusių su taršos ir pramoninių atliekų kontrole, turi imtis valdžia ir valdžios institucijos, tačiau mes taip pat galime labai prisidėti prie šio judėjimo, suvokdami savo atsakomybę ir prisidėdami prie aplinkos tausojimo nešiukšlinant, rūšiuojant, vengiant plastiko ar kitų susijusių daiktų naudojimo, kurie kenkia mūsų ekosistemai.

 

Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė

Inga Mackelienė

Naudota informacija:

  1. https://www.careourearth.com/world-environmental-health-day/
  2. https://www.ifeh.org/WEHD/
  3. https://nvspl.lt/