Lietuvoje vienas žmogus per metus išmeta maždaug 500 kg atliekų – tiek, kiek vidutiniškai sveria dramblys arba baltasis ryklys. Tokiose pasaulio šalyse kaip Švedija, Vokietija ar Japonija apie atliekų rūšiavimą vaikai yra mokomi jau nuo dešimties metų, tačiau Lietuvoje tokia praktika pradėjo populiarėti dar visai neseniai.
Krekenavos Mykolo antanaičio gimnazijos 8 klasių mokiniai dalyvavo aktyvioje veikloje „Rūšiuoju – gamtos sveikatą tausoju“. Mokiniai peržiūrėjo informacinį – šviečiamąjį filmuką „Pakuočių atliekų tvarkymas Lietuvoje“. Buvo rodoma kokį kelią nukeliauja perdirbamos atliekos, kol tampa nauju gaminiu, atliekų neigiamą poveikį gamtai, gyvūnams ir žmogui. Susipažino su žiedinės ekonomikos modeliu, kurio tikslas naudoti kuo mažiau žaliavų, į gamybą sugražinti antrinius išteklius iš nenaudojamų gaminių ir atliekų, neteršti aplinkos. Po filmo peržiūros, mokiniai su sveikatos specialiste ir klasės auklėtoja Sandra argumentuotai diskutavo, kodėl svarbu mokytis rūšiuoti. Džiugu buvo girdėti, kad dalis jų namuose turi „švaraus pasaulio trispalvę“ – geltonus, žalius, mėlynus konteinerius ir stengiasi atliekas rūšiuoti. Mokiniams buvo pateikta praktinė užduotis surūšiuoti šias atliekas: piešinius pieštus flomasteriu, guašu ar akvarele, kompaktinius diskus bei kasetes, dirbtines gėles, lipnią juostą, kosmetikos, kiaušinių, vaistų pakuotes ir kitas. Veiklos pabaigoje mokiniai pasitikrino savo žinias.
Dauguma išmetamų atliekų galima rūšiuoti, perdirbti ir vėl panaudoti, todėl labai svarbu apie tai su vaikais kalbėti ir mokyti juos rūpintis aplinkos sveikata. Be to tam tikra praktika turėtų užsiimti tėvai ir šalia esantys suaugusieji. Jei norime išmokyti ko nors vaikus, rodomas pavyzdys yra labai svarbus.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė
Aušra Džiugelytė