Balandžio 16 dieną biomedicinos mokslų daktarė Sandrija Čapkauskienė skaitė paskaitas „Mityba, gerinanti miego kokybę“ Velžyje ir „Būtini mūsų organizmui vitaminai ir mineralai-kaip išvengti jų vartojimo klaidų“ Raguvoje.
1 pav. Paskaita Velžyje.
Kaip teigia dr. S. Čapkauskienė, mityba yra mūsų energijos dalis. Labai svarbu išskirti miegą. Jei neišsimiegate kelias naktis, energijos trūksta dieną, keičiasi hormonai, sotumo hormono mažėja, o alkio hormono – daugėja. Dėl ilgalaikio miego trūkumo renkamės saldesnį, koloringesnį maistą: bandeles, makaronus su sūriu – tai, kas greičiau pavirsta į cukrų, greitai skaidosi ir suteikia greitos energijos. Tuomet vyks tokie energiniai kalneliai – cukrus kils aukštyn ir kris žemyn. Cukraus kiekiui organizme sumažėjus arba energetiniam kalneliui leidžiantis žemyn, būsime pikti, irzlesni, nebus energijos, o norėsis dar kažko užvalgyti.
Antroje paskaitoje dr. S. Čapkauskienė kalbėjo apie vitaminus ir mineralus. Vitamino D trūkumas pasireiškia didžiajai daliai populiacijos, todėl rekomenduojama jį vartoti ir papildų forma, nuo rugsėjo–spalio iki balandžio mėnesio imtinai. Vitamino D gausu riebiose žuvyse: silkėje, skumbrėje, upėtakyje, sardinėse, lašišoje, taip pat šios maistinės medžiagos yra pieno produktuose, kiaušinio trynyje. Vitamino C gausu raugintose daržovėse, kurios dar ir puikus maistas jūsų žarnyno gerosioms bakterijoms. Šių bakterijų kolonijų gausa – tai stipri imuninė sistema. Taip pat vitamino C daug lietuviškose spanguolėse, bruknėse, erškėtrožėse, aronijų uogose. Omega-3 gausu riebioje žuvyje, jo ypač daug linų sėmenų aliejuje, taip pat yra graikiniuose riešutuose, kanapių, ispaninio šalavijo sėklose, jūros dumbliuose. Cinko rasime tokiuose produktuose kaip vištiena, ėriena, jautiena, triušiena, austrės, šukutės, gyvūnų kepenys, kiaušiniai. Augaliniai cinko šaltiniai yra grybai, kopūstai, juodieji ryžiai, datulės, lazdyno riešutai, anakardžiai, bolivinė balanda, tamsusis šokoladas.
2 pav. Paskaita Raguvoje.
Taip pat lektorė, kalbėdama apie mitybą, pabrėžė, kad riešutus, grūdus, sėklas būtina ne tik nuplauti, bet ir mirkyti. Kiekvienas augalas turi savo apsaugą. Grūduose ir riešutuose yra fitatų, ta medžiaga apsaugo riešutuose esantį magnį, geležį, cinką ir varį. Yra trys būdai – mirkymas, daiginimas ir fermentavimas, kurie atidaro ir paleidžia maisto medžiagas, dėl ko organizmas gali tas medžiagas pasisavinti.
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
Dovilė Švabinskienė