Jungtinių Tautų Organizacijos iniciatyva birželio 7-ąją švenčiama Pasaulinė maisto saugos diena. Šią dieną maisto gamintojai, vartotojai ir valdžios institucijos turėtų didesnį dėmesį skirti maisto saugai, nes dažniausiai ji yra laikoma savaime suprantamu dalyku, o ne daugybės specialistų nuolatinio darbo rezultatu. Šių metų tema „Saugesnis maistas, geresnė sveikata“ pabrėžia saugaus, maistingo maisto vaidmenį, užtikrinant žmonių sveikatą ir gerovę bei raginama imtis konkrečių veiksmų, kad maistas būtų saugesnis.
Visi turime atlikti savo vaidmenį, nesvarbu ar auginame, apdorojame, vežame, sandėliuojame, parduodame, perkame, ruošiame ar patiekiame maistą, maisto sauga yra visų mūsų rankose. „Maisto sauga – kiekvieno reikalas“ – tai Pasaulinės maisto saugos dienos šūkis ir ragina mus visus atlikti tam tikrą vaidmenį užtikrinant maisto saugą visoje tiekimo grandinėje – nuo ūkio iki stalo.
Europos maisto saugos tarnybos užsakymu 2019 m. atliktos Eurobarometro apžvalgos duomenimis, net 55 proc. ES gyventojų ir apie 52 proc. lietuvių maisto sauga kelia didelį susirūpinimą, o beveik du trečdaliai vartotojų yra pakeitę savo mitybos įpročius, atsižvelgdami į gautą informaciją apie maisto saugą. Europiečiai labiausiai nerimauja dėl netinkamo antibiotikų, hormoninių medžiagų ar steroidų naudojimo gyvulininkystėje (44 proc.), dėl pesticidų likučių maiste (39 proc.) ar maisto priedų naudojimo (36 proc.). Dauguma lietuvių mano, kad didžiausią riziką maisto saugai kelia netinkamas įvairių maisto priedų (konservantų, dažiklių, kvapo ir skonio stipriklių ir pan.) naudojimas (77 proc.), genetiškai modifikuotų ingredientų naudojimas maiste ir gėrimuose (70 proc.), gyvūnų ligų įtaka maisto saugai (73 proc.). Europoje gyventojai labiausiai pasitiki mokslininkų (ES – 82 proc., LT – 84 proc.) ar vartotojų organizacijų (ES – 79 proc., LT – 66 proc.) skelbiama informacija apie maisto saugą, tačiau tiek europiečiai, tiek lietuviai taip pat pasitiki ir vietos ūkininkais (apie 64–69 proc.), ES ir nacionalinės valdžios institucijomis (apie 50–60 proc.). Pagrindiniu informacijos šaltiniu, iš kurio sužinoma apie maisto saugą, dauguma ES gyventojų įvardijo televiziją ir internetą, išskyrus socialinę žiniasklaidą. Tačiau nemaža dalis pasikliauna ir laikraščiuose ar žurnaluose perskaityta informacija arba žiniomis, išgirstomis iš šeimos narių, draugų ar kaimynų. Mūsų šalies gyventojams renkantis maistą, svarbi kaina, skonis, šalis iš kurios maistas kilęs ir, žinoma, maisto sauga.
Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė
Inga Mackelienė
Naudota informacija: