Š.m. gruodžio 12 dieną Nevėžyje lankėsi mitybos specialistė Ilona Kuodienė ir skaitė paskaitą „ Pagrindiniai lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniai ir jų įtaka sveikatai“. Tokią pat paskaitą klausė ir Šilų bendruomenės gyventoji gruodžio 13 dieną. O Ėriškiuose specialistė skaitė paskaitą “Streso poveikis virškinimo sistemai“.
1 pav. Paskaita Nevėžyje.
Jaučiantiems nerimą rekomenduoja papildyti maisto racioną įvairiomis salotomis, lapiniais kopūstais, špinatais ir kitomis žalios spalvos daržovėmis, kurios yra puikus įvairių vitaminų, padedančių organizmui atsistatyti po patirto didelio streso, šaltinis. Vienas žinomas streso priešų – brokolis – vitamino C turi daugiau nei apelsinai, taip pat jame gausu vitamino A – galingo antioksidanto, padedančio organizmui geriau įveikti kasdienį nerimą. Užkandžiams rekomenduojama rinktis riešutus, linų sėmenis, sėklas.
2 pav. Paskaita Šiluose.
Lektorė supažinti klausytojus su sveiko europiečio kodu.
Sveiko Europiečio kodas –0 3 5 140 5 3 0.
Visiems, norintiems išvengti širdies ir kraujagyslių susirgimų, jo prisilaikyti rekomenduoja Europos kardiologų ir Lietuvos kardiologų draugijos.
0 − nerūkymas.
3 − tiek kilometrų greitu žingsniu reikia nueiti kasdien arba ėjimą galima pakeisti 30 min. vidutinio intensyvumo fizine veikla.
5 – 5 porcijos daržovių ir vaisių kasdien.
140 − sistolinis arterinis kraujo spaudimas mažesnis nei 140 mmHg.
5 − bendrojo cholesterolio koncentracija kraujyje ne didesnė kaip 5 mmol/l.
3 − mažo tankio („blogojo cholesterolio“) koncentracija kraujyje ne didesnė kaip 3 mmol/l.
0 − nėra antsvorio ir cukrinio diabeto.
3 pav. Paskaita Ėriškiuose.
Raktu į sveiką gyvenseną gali tapti kasdieniai įpročiai:
- Subalansuota ir visavertė mityba. Kartu su maistu mūsų organizmas gauna reikalingų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų, svarbių viso organizmo normaliam funkcionavimui ir geram imunitetui palaikyti. Kad šių medžiagų nepritrūktų, svarbu visavertė ir subalansuota mityba, kurioje užtikrinami reikalingas kiekis angliavandenių, baltymų ir riebalų, o kartu ir įvairiuose maisto produktuose esančių vitaminų bei mineralų. Į kasdienį mitybos racioną rekomenduojama įtraukti daugiau šviežių daržovių ir vaisių (ypač sezoninių), atsisakyti ar bent sumažinti vadinamųjų „tuščių“ kalorijų turinčių produktų – cukraus, rafinuotų miltų, kt., vengti „greito“ maisto, mėsą dažniau pakeisti žuvimi. Drauge svarbu atkreipti dėmesį ir į maisto ruošimą, rinktis natūralius, mažiau apdorotus produktus. Kasdien būtina išgerti pakankamą kiekį (apie 2 l) vandens.
- Subalansuotas fizinis aktyvumas. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad subalansuotas fizinis aktyvumas, optimalus aerobinis krūvis padeda sumažinti riziką sirgti lėtinėmis ligomis, gerina bendrą savijautą ir žmogaus atsparumą. Žinoma, kad fizinis aktyvumas, ypač gryname ore, stimuliuoja organizmo gynybines jėgas, gerindamas nespecifinį imunitetą ir didindamas atsparumą nepalankiems išorės veiksniams. Taigi, mažėja tikimybė susirgti ir virusinėmis infekcijomis bei peršalimo ligomis.
- Subalansuotas darbo ir poilsio režimas bei kokybiškas miegas. Moksliniai tyrimai rodo, kad, trūkstant miego, žmogaus organizme sumažėja šių medžiagų, tad jie blogiau susitvarko su stresu ir dažniau serga peršalimo, virusinėmis ar kitomis infekcinėmis ligomis. Kiek miego pakanka konkrečiam žmogui, priklauso nuo individualių organizmo poreikių, tačiau suaugusiam žmogui vis dėlto rekomenduojama miegoti 7–9 valandas per parą. Labai svarbu laikytis ir vadinamosios miego higienos, t. y. eiti miegoti tuo pačiu metu, geriausia iki 22–22.30 val., kai organizme prasideda miego hormono melatonino gamyba.
- Buvimas gryname ore.
- Tinkama higiena. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ant mūsų rankų kaupiasi daugybė įvairių mikroorganizmų, kurie net ir XXI a. yra viena pagrindinių susirgimų įvairiomis užkrečiamosiomis infekcinėmis ligomis priežasčių. Ne veltui specialistai ragina dažnai ir reguliariai plauti rankas, kad nuo jų paviršiaus būtų pašalinti įvairūs mikrobai ir virusai. Drauge svarbu nepamiršti ir tinkamai valyti įvairius paviršius, ruošti maistą, ypač žalią mėsą, plauti vaisius ir daržoves.
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
Dovilė Švabinskienė