Daugelyje ekonomiškai išsivysčiusių ir dalyje sparčiai besivystančių pasaulio šalių lėtinės neinfekcinės ligos jau pasiekė epidemijos lygį. To priežastimi gali būti spartūs gyvenimo pokyčiai, susiję su sėdimu gyvenimo būdu tiek namuose, tiek darbe ar ugdymo įstaigose, nuolat mažėjančiu fiziniu aktyvumu, kurį ypač padidino pasaulinė pandemija, intensyviu informacinės ir komunikacinės technikos naudojimu, nesveika ir nesaikinga mityba bei didėjančiu antsvoriu ir nutukimu. Moksliniai tyrimai rodo, kad vienas iš patikimų lėtinių neinfekcinių susirgimų prevencijos būdų – fizinis aktyvumas.
Vaikui judėjimas – įgimta savybė, troškimas veikti, būti aktyviam, išreikšti save, ką nors daryti. Tai ypač aiškiai pasireiškia vaikystėje. Kad ir kokia svarbi ir būtina vaiko įgimta savybė impulsyviai judėti, jos nepakanka žmogaus gyvenime. 2020 m. atliktų vaikų gyvensenos stebėsenos ir mokyklinio amžiaus vaikų fizinio aktyvumo įpročių tyrimų duomenys parodė, kad mokinių fizinis aktyvumas (ne pamokų metu) šiek tiek buvo pagerėjęs, bet išliko dar ganėtinai žemas. Kasdien ne pamokų metu mankštinosi ar sportavo bent 60 min. per dieną tik kas septintas mokinys. Mokiniai daug laiko – vidutiniškai beveik 7,5 val. per dieną – praleidžia sėdėdami pvz.: žaisdami ar dirbdami kompiuteriu, mobiliuoju telefonu, žiūrėdami televizorių, ruošdami namų darbus, skaitydami, užsiimdami rankdarbiais ir pan. Prasidėjus pandemijai (Covid-19) ir daugybei draudimų paauglių kasdieninės fizinės veiklos trukmė vidutiniškai sumažėjo 20 procentų (2022).
Remiantis PSO rekomendacijomis vaikams judėti reikėtų kasdien ne mažiau kaip 60 min. vidutiniu ir ne mažiau kaip 30 min. dideliu intensyvumu. Be to judėjimas yra viena iš būtinų sąlygų sveiko vaiko raidai, kuris padeda stiprinti visus fizinio pajėgumo elementus: jėgą, ištvermę, greitumą, lankstumą, vikrumą, judesių koordinaciją, pusiausvyrą.
Judėjimo sveikatos labui diena minima kiekvienais metais gegužės 10 dieną kuria siekiama įkvėpti bet kurio amžiaus žmonių grupes judėti ir rūpintis savo sveikata. Nepriklausomai, ar tai būtų energingas pasivaikščiojimas parke, jogos sesija, važinėjimas dviračiu, kasdieninė mankšta ar draugiškos futbolo rungtynės, kiekvienas judesys prisideda prie bendro sveikatos gerinimo.
Paminint šią dieną, pasidžiaugti judėjimo malonumu pakvietėme Krekenavos
M. Antanaičio gimnazijos pradinukus ir Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikus. Tai puiki proga išsilaisvinti nuo sėdimos gyvensenos įpročių. Su gimnazijos mokiniais šią dieną pertraukas leidome sporto salėje. Kiekviena klasė norėjo kuo daugiau ratų apibėgti kartu su pelėdžiuku – mūsų mokyklos simboliu. Vaikų nuotaika buvo puiki.
Kita labai puiki fizinė veikla – šokis. Šokių judesiai organizmą veikia kompleksiškai ir lavina visą kūną. Tai malonumas ir vaistas ne tik fizinei, bet ir protinei bei dvasinei žmogaus būklei. Šokti pasirinkome su darželinukais. Vaikai puikiai prisijungė prie šios veiklos ir judėjome linksmai. Mažieji judėjo pagal beždžioniukų, meškiuko šokį, o ypatingai stengėsi šokyje pavaizduoti linksmąsias raideles.
Krekenavos M. Antanaičio gimnazijos judėjimo diena:
https://kmag.lt/lt/naujienos/sveika-mokykla/2024/05/judejome-sveikatos-labui
Jei norime būti sveiki ir darbingi padarykime kiekvieną dieną judėjimo sveikatos labui diena, kuri taptų įpročiu visam gyvenimui, nes judėjimas yra gyvenimas, o gyvenimas yra judėjimas.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė
Aušra Džiugelytė