Vis labiau šylant orams, skubame daugiau savo laisvalaikio praleisti gamtoje. Tačiau mūsų mėgavimąsi gamta, kaskart apkartina nemalonūs ir skausmingi bičių ar vabzdžių įkandimai. Todėl yra svarbu atpažinti pirmuosius nepageidaujamus alerginės reakcijos ženklus, norint išvengti nemalonumų.
Pirmiausia reikia skirti alerginę reakciją nuo įprastinės reakcijos į įgėlimą:
- Patinimas ar paraudimas – normali organizmo reakcija;
- Anafilaksinė reakcija, gali būti mirtina ir reikia skubiai imtis veiksmų;
- Neįprasta reakcija, kuriai būtinas pagalbos teikimas.
Normalios organizmo reakcijos simptomai gali tęstis nuo kelių valandų iki keleto dienų. Tad svarbiausia vengti stipraus kasymosi, kad nesudirginti ir nepažeisti odos.
Esant alerginei reakcijai atsiranda skausmingas dilgėlinis bėrimas, gali pasireikšti dusulio priepuoliai arba staigus viduriavimas, o blogiausiu atveju stipriai sumažėjęs kraujospūdis. Tokia grėsmingą alerginę reakciją vadiname anafilaksiniu šoku. Šiam įvykus, reikia skubiai kviesti greitąją pagalbą ar pradėti pirminius pagalbos teikimo žingsnius.
O esant neįprastoms reakcijoms, svarbu stebėti organizmo pokyčius. Šioms reakcijoms priskiriamos neurologinės, bendro silpnumo, encefalopatijos, inkstų nepakankamumo bei kitos rečiau pasitaikančios.
Kaip elgtis?
Pirmiausia – jei įgėlė širšė ar bitė, šaliname geluonį. Geriausia tai daryti kortele, ar popieriumi braukiant palei odos paviršių, kad sumažintumėme didesnį nuodų patekimą. Laikyti kūno dalį iškeltą (aukščiau širdies zonos).
Planuojant išvyką į gamtą, su savimi turėkite profilaktinių vabzdžių repelentų. Tai yra įvairiausios priemonės tepamos ar purškiamos ant atvirų kūno vietų.
Papildomai, jei yra galimybė, naudoti medikamentus palengvinančius niežėjimą (preparatai su mentoliu).
Bet svarbiausi veiksniai lemiantys spartesnį organizmo atsistatymą po įkandimo – nesikasymas.
SVARBU: Kvepalai ir šviesūs rūbai pritraukia vabzdžius. Tad norint geriau apsisaugoti, rekomenduojama vilkėti tamsesnius drabužius, bei vykstant į gamtą, nenaudoti kvepalų ar kvepiančių kremų.
Dažniausiai asmuo, turintis alergiją, su savimi nešiojasi antialerginių vaistų. Tad įvykus nelaimei, klauskite ar su savimi asmuo neturi medikamentų.
Šaltiniai:
Pasaulio sveikatos organizacija.
Vilniaus universitetinė ligoninė
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Toma Pulokaitė