Daugelio mokslininkų nuomone, mikroorganizmai yra patys seniausi „gyventojai“ Žemėje. Gausiausi gyvosios gamtos atstovai Žemėje yra labai maži ir tik pro mikroskopą matomi mikroorganizmai. Dėl savo dydžio ir biologinio aktyvumo jie geba prisitaikyti prie įvairių gyvenimo sąlygų. Jų apstu gamtoje, žmonių, gyvūnų organizmuose, augaluose, vandenyje, dirvoje, ore bei maiste. Mikroorganizmų randama net dykumų smėlyje. Dauguma mikrobų yra nežalingi, mintantys negyvosiomis organinėmis ir neorganinėmis medžiagomis. Kai kurie iš jų labai svarbūs gamtos ekosistemai, nes aktyviai dalyvauja skaidant gyvūnų ir augalų liekanas. Dauguma mikroorganizmų atlieka svarbų vaidmenį: palaiko gyvųjų organizmų ir cheminių junginių pusiausvyrą pasaulyje. Jie ardo organinius nešvarumus, sugeba panaudoti atmosferos azotą, užima svarbią vietą fotosintezės ir oksidacijos procesuose.
Kai kuriuos mikrobus žmogus „prijaukino“ – išmoko juos dirbtinai auginti ir naudoti reikalingiems produktams gaminti. Mikroorganizmai naudojami pieno, duonos pramonėje, alaus, vyno, acto, citrinos rūgščių, glicerolio, acetono, etanolio ir butanolio gamyboje. Jų dėka vyksta fermentacija ir žmonės lengviausiu ir pigiausiu būdu raugia daržoves, vaisius bei pašarą gyvūnams. Žmogaus ir gyvūnų organizmuose yra įvairių mikroorganizmų. Dauguma jų sudaro normalią mikrobiotą, nedarančią žalos šeimininkui ar net teikiančią naudą. Tačiau yra mikroorganizmų, kurie patekę į makroorganizmą sukelia ligą.
Ligų sukėlėjams priklauso tik maža mikroorganizmų dalis, tačiau jie gali būti labai pavojingi. Užkrečiamomis ligomis žmonės gali užsikrėsti įvairiausiais būdais: per orą, kuriuo kvėpuoja, per vandenį, kurį geria, ar per maistą, kurį valgo. Į žmogaus organizmą mikroorganizmų gali patekti per sąlytį su kitais žmonėmis, gyvūnais, augalais ar net nematomais nešvarumais, esančiais ant daiktų, kuriuos žmogus liečia. Taip pat jų gali patekti su krauju, limfa ar kitais organizmo skysčiais. Jau sukurtos apsaugos priemonės leidžia ženkliai sumažinti susirgimų riziką, tačiau turi būti nuolat palaikomos ir tobulinamos, nes infekcijos gali kartotis, tapti atsparios, todėl dar pavojingesnės. Todėl net ir šiandien vis dar reikia tinkamai įvertinti infekcinių ligų keliamą riziką. Norint veiksmingai kovoti su užkrečiamomis ligomis, sumažinti epidemijų ir pandemijų grėsmę, būtina kiekvienam mokėti apsisaugoti – laikytis asmens higienos, čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, vartoti tik gydytojo paskirtus vaistus, susirgus likti namuose ir skiepytis.
Sausio, vasario ir kovo mėnesiais Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje visuomenės sveikatos specialistė vykdė veiklas apie užkrečiamų ligų prevenciją. Trečios klasės mokiniai dalyvavo paskaitoje „Čiaudėjimo ir kosėjimo etiketas“. Sveikatos specialistė paaiškino, kodėl žmogaus organizme vyksta kosėjimo ir čiaudėjimo procesas. Aptartos priežastys, kas iššaukia tokią žmogaus būseną, supažindino su kosulio rūšimis. Mokiniams paaiškinta, kaip reikia elgtis čiaudint ar kosint.
Penktos ir aštuntos klasės mokiniams sveikatos specialistė padėjo suprasti, kokios yra užkrečiamosios ligos, kokie yra ligų sukėlėjai, kaip jie perduodami, plinta. Paskaitoje aptarėme per orą plintančias užkrečiamąsias ligas ir ligas, kurių galima išvengti paskiepijus, per maistą ir vandenį plintančiomis užkrečiamosiomis, erkių platinamomis ligomis ir jų profilaktikos priemonėmis. Mokiniai supažindinti su kai kuriomis ligomis – su tuberkulioze, pasiutlige, helmintozėmis.
Pirmos klasės mokiniai per praktines užduotis susipažino su mikrobų pasauliu, sužinojo imuniteto rūšis, jo draugus ir priešus, aiškinosi kas yra imunizacija, kodėl reikia skiepytis ir kokią naudą organizmui teikia skiepai, o su tėvelių pagalba įvardijo ligas nuo kurių ligų yra skiepai. Taip pat sužinojo kas buvo imunoprofilaktikos pradininkas, kaip žmogus jaučiasi po vakcinavimo ir kaip turėtume elgtis pasiskiepijus.
Užkrečiamosios ligos egzistavo ir egzistuos – mikroorganizmai prisitaiko prie .besikeičiančio pasaulio, tampa atsparūs plovikliams, muilui, netgi antibiotikams. Todėl vienintelis dalykas ką tikrai galime daryti norėdami apsaugoti save ir savo artimuosius, paprasčiausia plauti rankas. Noriu priminti, kad vaikams rankų higienos įpročius būtina formuoti ne tik ugdymo įstaigoje, bet ir šeimoje.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė
Aušra Džiugelytė