Lapkričio 14-oji – Pasaulinė diabeto diena. Šią dieną ypatingas dėmesys skiriamas visuomenės sąmoningumo apie ligą, kuria visame pasaulyje serga milijonai žmonių, didinimui. Diabetas yra lėtinė liga, atsirandanti, kai kasa nebegali pagaminti insulino, arba kai organizmas negali gerai išnaudoti kasos gaminamo insulino (atsiranda atsparumas insulino poveikiui). Lietuvoje pirmojo ar antrojo tipo diabetas yra diagnozuotas daugiau nei 149 tūkst. žmonių, t.y. beveik perpus mažesniam skaičiui, nei, tikėtina, yra sergančių šia liga, žmonių. Šiemet minimas pirmojo efektyvaus insulino panaudojimo gydymui – 100 metų jubiliejus. Šis pasiekimas mokslui yra toks svarbus, kad 1923 metais mokslininkams už tai buvo įteikta Nobelio premija.
Įgimti ir įgyti rizikos veiksniai
Endokrinologai pažymi, jog antro tipo cukrinio diabeto išsivystymą tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje lemia tos pačios priežastys. Tai – sėdimas darbas, fizinio aktyvumo stoka ir išpopuliarėjusi greito maisto pramonė, kurioje gausu perdirbtų angliavandenių bei pridėtinio cukraus. Dėl minėtų dalykų daugeliui atsiranda organizmo metabolizmo sutrikimai, didinantys audinių atsparumą insulinui. Antro tipo cukrinio diabeto išsivystymo tikimybę didina tokie įgyti rizikos veiksniai, kaip nutukimas, ypač pilvinis, nustatyta prediabetinė būklė, blogai kontroliuojama arterinė hipertenzija, nejudrumas, daržovių trūkumas mitybos racione. Kankinanti nemiga ar bloga miego kokybė, vitamino D stoka taip pat yra susiję su antro tipo cukrinio diabeto išsivystymu. Moterims nustatytas policistinių kiaušidžių sindromas ir nėštumo metu diagnozuotas gestacinis diabetas taip pat siejami su padidėjusia antro tipo cukrinio diabeto išsivystymo rizika.
Kokie yra diabeto tipai?
1 tipo cukrinis diabetas:
– Yra vadinamas jaunų žmonių diabetu.
– Jį paprastai sukelia autoimuninė reakcija, kai organizmo gynybinė sistema puola ląsteles, gaminančias insuliną. Jo priežastis nėra visiškai aiški.
– Žmonėms, sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu, insulino yra labai mažai arba jo visai nėra.
– Liga gali paveikti bet kokio amžiaus žmones, bet paprastai ji vystosi vaikams ar jauniems suaugusiesiems.
– Žmonėms, turintiems šį diabetą, kasdien reikia insulino injekcijų, kad būtų galima kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje. Jei nesileidžia insulino, gali net mirti.
2 tipo cukrinis diabetas:
– Vadinamas nuo insulino nepriklausomu diabetu arba suaugusiųjų diabetu, ir sudaro apie 90% visų diabeto atvejų.
– Jis pasižymi atsparumu insulinui ir santykiniu insulino trūkumu.
– 2 tipo diabetas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, net ir vaikams.
– 2 tipo diabetas gali likti nepastebimas daugelį metų.
– Dažniausiai yra susijęs su antsvoriu ar nutukimu, kuris pats savaime gali sukelti organizmo atsparumą insulinui.
– Žmonės, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu, anksti nustačius diagnozę dažniausiai iš pradžių valdyti savo būklę pavyksta fiziniu aktyvumu ir dieta. Tačiau laikui bėgant daugeliui žmonių reikės gerti vaistus ir (arba) leistis insuliną.
Nėščiųjų diabetas:
– Diabeto forma, kai padidėja gliukozės koncentracija kraujyje nėštumo metu.
– Vystosi vienam iš 25 nėštumų ir gali sukelti komplikacijų motinai ir kūdikiui.
– Dažniausiai praeina po nėštumo, tačiau toms moterims ir jų vaikams yra didesnė rizika vėliau susirgti 2 tipo diabetu.
– Maždaug pusei moterų, sirgusių šiuo diabetu, išsivysto 2 tipo diabetas per 5-10 metų po gimdymo.
Tarptautinės Diabeto Federacijos sveikos mitybos rekomendacijos visiems gyventojams:
- Gerkite vandens, kavos ar arbatos, o ne vaisių sultis, gazuotus ar kitus saldintus gėrimus.
- Valgykite mažiausiai tris porcijas daržovių kasdien, įskaitant žalias lapines daržoves.
- Kiekvieną dieną valgykite iki trijų šviežių vaisių porcijų.
- Užkandžiui valgykite riešutus, šviežio vaisiaus gabalėlį arba nesaldintą jogurtą.
- Apribokite alkoholio vartojimą iki ne daugiau kaip dviejų standartinių vienetų per dieną.
- Vietoj apdorotos mėsos, pasirinkite liesos mėsos pjausnius, paukštienos ar jūros gėrybių.
- Valgykite žemės riešutų sviestą vietoj šokolado ar džemo.
- Rinkitės pilno grūdo duoną, o ne baltos duonos, ryžių arba makaronų gaminius.
- Vietoj sočiųjų riebalų (sviestas, ghee, gyvuliniai riebalai, kokosų aliejus arba palmių aliejus) pasirinkite nesočius riebalus (alyvuogių aliejų, rapsų aliejų, kukurūzų aliejų arba saulėgrąžų aliejų).
PSO fizinės veiklos rekomendacijos:
5-17 metų vaikams ir jaunimui:
• kasdien turi užsiimti bent 60 minučių vidutinio intensyvumo ir intensyvia fizine veikla.
18-64 metų amžiaus suaugusiems:
• bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinio fizinio aktyvumo (greitas vaikščiojimas, bėgiojimas, sodininkystė) per visą savaitę arba
• bent 75 minutės intensyvaus aerobinio fizinio aktyvumo per savaitę arba ekvivalentiškas vidutinės ir intensyvios fizinės veiklos derinys.
>65 metų amžiaus senjorams:
• rekomenduojamas toks pat fizinio aktyvumo kiekis, tačiau taip pat turėtų būti pusiausvyros ir raumenų stiprinimo veikla, pritaikyta pagal jų gebėjimus ir aplinkybes.
Diabeto požymiai:
- dažnas šlapinimasis;
- besaikis troškulys;
- didėjantis alkis;
- svorio mažėjimas;
- nuovargis;
- negebėjimas susikaupti ar išlaikyti dėmesį;
- suprastėjusi rega;
- vėmimas ir skrandžio skausmai (dažnai painiojami su gripu);
- plaštakų ir pėdų dilgčiojimas ar nejautrumas;
- neryškus matymas;
- dažnos infekcijos;
- blogai gyjančios žaizdos.
Sergantiesiems II tipo diabetu šie požymiai gali būti neryškūs arba jų žmogus gali iš viso nejausti.
Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė
Inga Mackelienė
Naudota informacija: