Gegužės 10-17 dienomis “Mitybos džiunglių” įkūrėja, gydomosios mitybos specialiste Ilona Kuodienė lankėsi Panevėžio rajono bendruomenėse. Gegužės 10 dieną Ėriškiuose vyko paskaita „Vyresnio amžiaus žmonių mityba“, Gegužės 16 dieną Velžyje – „Subalansuota mityba-sveikatos pagrindas“, Dembavoje – „Odos problemos ir jų sprendimo būdai mitybos pagalba“ ir gegužės 17 dieną Nevėžyje – „Streso poveikis virškinimo sistemai“.
1 pav. Paskaita Ėriškiuose.
Subalansuota ir įvairi mityba, sudaryta iš daugybės maistingų ir įvairių maisto produktų, pagerina gyvenimo kokybę ir prailgina gyvenimą. Nesveika mityba, antsvoris ir nutukimas prisideda prie daugelio neužkrečiamųjų ligų, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, 2 tipo diabetą ir kai kuriuos vėžinius susirgimus. Nacionaliniai tyrimai daugelyje šalių rodo, kad gyventojai suvartoja per daug energijos, sočiųjų riebalų, transriebalų, cukraus ir druskos. Be to, per mažas daržovių, vaisių ir nesmulkintų grūdų vartojimas bei didėjantis nutukusių žmonių skaičius ne tik trumpina gyvenimo trukmę, bet ir kenkia gyvenimo kokybei. 2020–2025 m. Europos darbo programos (EPW) tikslas-pagerinti sveiko ir tvaraus maisto prieinamumą, įperkamumą ir patrauklumą, siekiant pagerinti bendrą gyventojų mitybos kokybę ir galiausiai pagerinti sveikatą bei gerovę.
2 pav. Paskaita Velžyje.
Raktu į sveiką gyvenseną gali tapti kasdieniai įpročiai:
- Subalansuota ir visavertė mityba. Kartu su maistu mūsų organizmas gauna reikalingų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų, svarbių viso organizmo normaliam funkcionavimui ir geram imunitetui palaikyti. Kad šių medžiagų nepritrūktų, svarbu visavertė ir subalansuota mityba, kurioje užtikrinami reikalingas kiekis angliavandenių, baltymų ir riebalų, o kartu ir įvairiuose maisto produktuose esančių vitaminų bei mineralų. Į kasdienį mitybos racioną rekomenduojama įtraukti daugiau šviežių daržovių ir vaisių (ypač sezoninių), atsisakyti ar bent sumažinti vadinamųjų „tuščių“ kalorijų turinčių produktų – cukraus, rafinuotų miltų, kt., vengti „greito“ maisto, mėsą dažniau pakeisti žuvimi. Drauge svarbu atkreipti dėmesį ir į maisto ruošimą, rinktis natūralius, mažiau apdorotus produktus. Kasdien būtina išgerti pakankamą kiekį (apie 2 l) vandens.
- Subalansuotas fizinis aktyvumas. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad subalansuotas fizinis aktyvumas, optimalus aerobinis krūvis padeda sumažinti riziką sirgti lėtinėmis ligomis, gerina bendrą savijautą ir žmogaus atsparumą. Žinoma, kad fizinis aktyvumas, ypač gryname ore, stimuliuoja organizmo gynybines jėgas, gerindamas nespecifinį imunitetą ir didindamas atsparumą nepalankiems išorės veiksniams. Taigi, mažėja tikimybė susirgti ir virusinėmis infekcijomis bei peršalimo ligomis.
- Subalansuotas darbo ir poilsio režimas bei kokybiškas miegas. Moksliniai tyrimai rodo, kad, trūkstant miego, žmogaus organizme sumažėja šių medžiagų, tad jie blogiau susitvarko su stresu ir dažniau serga peršalimo, virusinėmis ar kitomis infekcinėmis ligomis. Kiek miego pakanka konkrečiam žmogui, priklauso nuo individualių organizmo poreikių, tačiau suaugusiam žmogui vis dėlto rekomenduojama miegoti 7–9 valandas per parą. Labai svarbu laikytis ir vadinamosios miego higienos, t. y. eiti miegoti tuo pačiu metu, geriausia iki 22–22.30 val., kai organizme prasideda miego hormono melatonino gamyba.
- Buvimas gryname ore.
- Tinkama higiena. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ant mūsų rankų kaupiasi daugybė įvairių mikroorganizmų, kurie net ir XXI a. yra viena pagrindinių susirgimų įvairiomis užkrečiamosiomis infekcinėmis ligomis priežasčių. Ne veltui specialistai ragina dažnai ir reguliariai plauti rankas, kad nuo jų paviršiaus būtų pašalinti įvairūs mikrobai ir virusai. Drauge svarbu nepamiršti ir tinkamai valyti įvairius paviršius, ruošti maistą, ypač žalią mėsą, plauti vaisius ir daržoves.
3 pav. Paskaita Dembavoje.
Mityba nėra tik maistas, kurį mes dedame į burną tam, kad funkcionuotume. Su maistu susijusios ir emocijos, ir stresas, šeimos kultūra ir tradicijos, gaminimo įgūdžiai ir įpročiai, socialinė ir ekonominė aplinka. Lektorė priminė, kad visada turime prisiminti kėdę su keturiomis sveikatos kojomis: Mityba, Miegas, Judėjimas, Atsipalaidavimas ir kiekvieną diena pagalvoti ar pasirūpinome šiomis kojomis. Priminė, kad prieš valgydami visada pasižiūrėtume į savo lėkštę ir mintyse padalintume ją į keturias dalis: vieną jų užpildytume liesa mėsa ar kitais sveikais baltymų šaltiniais, tokiais kaip žuvis, pupos, lęšiai ar avinžirniai, antrąją – sveikais angliavandeniais ir skaidulomis, kaip saldžios bulvės, grikiai ar pilno grūdo makaronai, o likusią lėkštės dalį paliktume daržovėms ir žalumynams. Jų gali būti gerokai daugiau. Būtina stebėti savo organizmą ir įsiklausyti į jo siunčiamus signalus.
4 pav. Paskaita Nevėžyje.
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
Dovilė Švabinskienė