NAUJAS GRIPO SEZONAS: KAIP PASIRUOŠTI? – Panevėžio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmet gripu suserga 5-10 proc. gyventojų. Lietuvoje, sergamumo gripu padidėjimas stebimas rudens – žiemos sezonu.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) informuoja apie artėjantį gripo sezoną, kuris įprastai prasideda nuo 40-osios kalendorinės metų savaitės (nuo š. m. 2022-10-03) iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės (iki 2023-05-21).

Per įprastinį gripo sezoną suserga 5-10 proc. gyventojų. Lietuvoje kasmet registruojama vidutiniškai apie 30 tūkst. gripo ir 500 tūkst. ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (toliau –ŪVKTI) atvejų. Šiuo laikotarpiu NVSC specialistai atidžiai stebi sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklius, vertina sergamumo dinamiką, hospitalizacijos rodiklius ir atsižvelgdami į juos siūlo savivaldybėms skelbti epidemijas, taiko užkrečiamųjų ligų valdymo priemones.

2021-2022 m. gripo sezono metu Lietuvoje buvo užregistruoti 6 032 gripo atvejai ir 560 163 ŪVKTI atvejai. Daugiausia gripo ir ŪVKTI atvejų registruota Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse, mažiausiai – Tauragės ir Utenos apskrityse. Hospitalizuoti buvo 345 asmenys. Mirčių 2021-2022 m. gripo sezono metu užfiksuota nebuvo.

Kiekvieną gripo sezoną pagal mokslininkų apskaičiavimus kuriama būtent tam sezonui skirta gripo vakcina, todėl skiepytis nuo gripo reikia kasmet. Šiemet 530 Lietuvos gydymo įstaigų galės įskiepyti daugiau nei 201 tūkst. gripo vakcinos dozių, skirtų rizikos grupių asmenų skiepijimui.

Nemokamai nuo gripo, kaip ir kasmet, skiepijami šioms rizikos grupėms priklausantys asmenys:

65 m. ir vyresni asmenys;
nėščiosios;
asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;
asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

Sezonine gripo vakcina paskiepytų asmenų skaičius Lietuvoje (duomenys atnaujinti 2022 07 20)

7 FAKTAI APIE GRIPO VAKCINĄ

1 FAKTAS Gripas gali būti sunki liga, todėl rekomenduojama skiepytis. Gripas yra rimta kvėpavimo takų liga, galinti komplikuotis plaučių uždegimu. Kasmet pasaulyje gripu perserga 500 mln. žmonių. (Lietuvoje – 100 000 žm.) Nuo gripo, jo sukeltų komplikacijų, lėtinių ligų paūmėjimo, gripo sukelto miokardo infarkto kasmet miršta 500 000 – 1 mln. žmonių. Net 80% mirusiųjų nuo gripo ir jo komplikacijų sudaro 65 metų ir vyresni asmenys. Gripo komplikacijos gresia 50% gripu susirgusių vyresnio amžiaus žmonių

2 FAKTAS Gripo skiepas negali sukelti gripo. Gripo skiepas negali sukelti gripo ligos, nes vakcinoje nėra gyvo gripo viruso. Kai kuriems žmonėms po skiepo atsiranda skausmingumas ar paraudimas, kurie praeina per 3 dienas. Tai tik įrodo, kad organizmas reaguoja į skiepą ruošdamasis apsisaugoti nuo ligos. Rimtesnės skiepo komplikacijos būna labai retai.

3 FAKTAS Gripo skiepai yra veiksmingi. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad gripo skiepų efektyvumas yra 70 – 90 proc. kai vakcinos sudėtis gerai atitinka cirkuliuojantį gripą. Skiepai yra geriausia apsaugos priemonė nuo sunkios gripo eigos ir komplikacijų išsivystymo.

4 FAKTAS Gripas visada yra blogiau už retai pasitaikančią lengvą nepageidaujamą reakcija į skiepą. Blogiausia nepageidaujama reakcija yra skausmingumas dūrio vietoje, kuris kaip ir kitos reakcijos be vaistų praeina per 3 dienas. Dažnai yra maišomas tikras gripas su kitomis virusinėmis peršalimo ligomis, kurios yra žymiai lengvesnės ir prasideda kaip tik tuo metu, kada yra aktyviausias skiepijimasis nuo gripo.

5 FAKTAS Nuo gripo pasiskiepyti reikia visiems. Asmenys nuo 65 metų amžiaus ir vyresni rizikuoja susirgti sunkia gripo liga, todėl jiems būtina pasiskiepyti. Suaugusiesiems ir vaikams, sergantiems lėtinėmis ligomis, tokiomis, kaip astma, cukraligė, širdies ar inkstų ligos, gripas taip pat yra labai pavojingas, nes sukelia šių ligų paūmėjimą. Gripas taip pat pavojingas mažiems vaikams, todėl ypač rekomenduojama skiepytis nuo 6 mėn. amžiaus iki 5 metų kasmet. Nėščiosios, susirgusios gripu, gali netekti kūdikio, todėl labai svarbu skiepyti nėščiąsias. O mokyklinio amžiaus vaikai ir visi kiti, pasiskiepiję ne tik nesusirgs sunkia liga, bet ir apsaugos kitus, kurie negali skiepytis.

6 FAKTAS Net ir persirgus gripu skiepytis reikalinga. Ne kiekvienas peršalimas yra gripas. Gripo sezono metu cirkuliuoja ne vienas, o keli skirtingi gripo virusai. Todėl kiekvienas žmogus sezono metu gali bent 2 kartus užsikrėsti gripu.

7 FAKTAS Skiepytis reikia kasmet. Gripo skiepai apsaugo nuo ligos vidutiniškai 12 mėn. Jau po 6 mėn. nuo skiepo antikūnų organizme sumažėja dvigubai. Kasmet yra pagaminama nauja vakcina, kuri geriau atitinka cirkuliuojančius gripo virusų tipus.

Koks sukėlėjas?
Gripo virusai priklauso Orthomyxoviridae šeimai, kuri turi tris gentis: Influenzavirus A, B ir C. Gripo A virusas patogeniškas žmonėms, laukiniams ir naminiams vandens paukščiams, žinduoliams. Žmonių populiacijoje šis viruso tipas sukelia pandemijas ir epidemijas. Gripo B virusas plinta žmonių populiacijoje ir kas kelerius metus sukelia epidemijas. Gripo C virusas patogeniškas žmonėms ir kiaulėms, tačiau sukelia tik pavienius susirgimus ir nedidelius protrūkius.

Kaip užsikrečiama gripu?
Gripu galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio ir sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24-72 val.(vidutiniškai 48 val.).

Kokie yra gripo simptomai?

Gripui būdinga staigi pradžia,
aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C),
sausas kosulys, gerklės,
galvos ir raumenų skausmas,
nuovargis ir silpnumas.
Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.

Koks gydymas?

Gydymui vartojami dviejų vaistų grupių medikamentai:

– Nukleozidų analogai – proteino M2 inhibitoriai;

– Neuraminidazės inhibitoriai.

Susirgus rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pas savo šeimos gydytoją, kuris skirs atitinkamą gydymą.

Panevėžio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai

Naudota informacija:

Leave a Reply Cancel reply