Pasaulinės vilkligės dienos istorija prasidėjo 2004 m., kai buvo surengta pasaulinė kampanija, skirta informuoti apie autoimuninę ligą vilkligę. Pirmą kartą šią dieną 2004 m. paskelbė Lupus Canada. Nuo tada Pasaulinė vilkligės diena buvo siejama su įvairiomis veiklomis ir renginiais, organizuojamais įvairiose pasaulio vietose, siekiant didinti informuotumą apie šią ligą. Gegužės 10 d. minima Pasaulinė raudonosios vilkligės diena. Šią dieną daugelyje šalių vyksta renginiai, kuriais siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šią ligą. Vienas iš svarbiausių būdų švęsti Pasaulinę vilkligės dieną – vilkėti violetinius drabužius. Tai oficiali ligos spalva. Žmonės taip pat raginami prie drabužių prisirišti purpurinę apyrankę, kad parodytų savo paramą kovai su vilklige. Šių metų Pasaulinės vilkligės dienos tema – „ Make Lupus visible“.
Sisteminė raudonoji vilkligė (SRV) yra lėtinė autoimuninė reumatinė liga. Jos eiga kintanti ir nenuspėjama. Moterys SRV serga bent 10 kartų dažniau nei vyrai, o liga dažniausiai diagnozuojama 15-45 metų amžiaus. Išskiriama diskoidinė, sisteminė ir vaistų sukelta vilkligės formos. Diskoidinės vilkligės metu pažeidžiama tik oda, vidaus organai lieka nepažeisti. Šio susirgimo metu pasireiškia bėrimai odoje, atsirandantys arba suintensyvėjantys po ekspozicijos saulėje, nedidelio odos pažeidimo (pvz.,: įbrėžimo), ypač ryškūs bėrimai yra atvirose odos plotuose, t.y. tose odos vietose, kurios yra veikiamos saulės šviesos. Galimos opelės burnos gleivinėje. Retais atvejais pacientus gali varginti sąnarių skausmai. Negydant šios ligos formos, keičiasi oda: ji išplonėja, randėja, gali išslinkti plaukai. Retais atvejais liga gali pereiti į sisteminę formą, kurios metu pažeidžiami ir vidaus organai.
Kol kas nėra žinoma, kas sukelia ar išprovokuoja šią ligą. Manoma, kad virusinė infekcija (Ebstein-Barr, citomegalo, retrovirusai) genetinę predispoziciją turintiems asmenims gali suvaidinti “paleidžiamojo“ mechanizmo vaidmenį. Taip pat žinoma, kad didesnė rizka išsivystyti SRV, jei tarp pirmos eilės giminaičių yra sergančiųjų šia liga. Nustatyta, kad juodosios rasės žmonės šia liga serga 3 kartus dažniau nei baltieji. Moterys SRV serga bent 10 kartų dažniau nei vyrai, o sergamumo pikas pasiekiamas „15 – 45 metų“ amžiaus. Neretai liga pasireiškia nėštumo metu ar tuoj pat po gimdymo. Šie faktai įrodo moteriškų hormonų įtaką ligos atsiradimui ir eigai. Taip pat aišku, kad saulė, ultravioletiniai spinduliai gali išprovokuoti SRV, kaip ir nuolatinis kontaktas su cheminėmis medžiagomis.
SRV pasireiškia sutrikusia imuniteto funkcija, dėl to išsivysto sisteminis uždegimas ir audinių destrukcija. Imuninė sistema, kuri normaliomis sąlygomis turi apsaugoti organizmą nuo infekcijos, ligos metu klaidingai “atakuoja” savus audinius.
Naudota informacija:
- https://worldlupusday.org/wp-content/uploads/2019/05/logo_high_10may.jpg
- https://i0.wp.com/worldlupusday.org/wp-content/uploads/2024/04/FB-TWGet-Ready.jpg?ssl=1
- http://www.arthritis.lt/sistemine-raudoniji-vilklige-srv-
- https://worldlupusday.org/
- https://www.thequint.com/fit/world-lupus-day-2024-date-theme-significance-history-activities#read-more
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
Dovilė Švabinskienė