Š. m. lapkričio 22 Gustonyse, gruodžio 6 Jotainiuose ir gruodžio 8 dieną Žibartoniuose lankėsi Panevėžio kolegijos lektorė, burnos higienistė Rima Adomaitienė. Paskaitos metu lektorė pasakojo apie dantų ligas, kurios pradžioje gali atrodyti visai nepavojingos, tačiau jų negydant galima atsirasti daug ir rimtesnių problemų. Viena iš pagrindinių problemų – dantų apnašos ar akmenys. Dantų akmenys susidaro tuomet, kai mineralinės medžiagos, susidariusios iš seilių nusėda ant dantų apnašų ir pradeda palaipsniui kietėti. Neseniai susiformavę dantų akmenys būna gelsvi arba pilkšvi, tinkamai nesirūpinant dantimis, jie gali tapti tamsiai rudi arba juodi. Dantų akmenų pastebėti nepavyks, jei jie kaupiasi po dantenomis. Kodėl atsiranda dantų apnašos ir akmenys? Viena is pagrindinių priežasčių – nereguliarus bei neteisingas dantų valymas arba, apskritai, jų nevalymas. Taip pat įtakos turi nekokybiško šepetėlio bei netinkamos pastos naudojimas, neteisinga dantų padėtis. Daugelis maisto kramtymui naudoja tik viena žandikaulio pusė, valgo daug minkšto maisto. Kieti maisto produktai nuo dantų pašalina tam tikrą kiekį apnašų. Tuo tarpu, minkšti maisto produktai lieka tarp dantų, todėl apnašos kaupiasi lengviau.
1 pav. Paskaita Jotainiuose.
Esant dantų apnašoms atsiranda nemalonus burnos kvapas, dantų ėduonis ir kitos dantų ligos. Dažniausiai dantų akmenys yra dantenų uždegimo (gingivito) sukėlėjai. Prasidėjus uždegimui atsiranda dantenų paburkimas ir paraudimas, dantenų kraujavimas valant šiek tiek kietesniu nei įprasta šepetėliu. Kadangi padidėja seilėtekis akmenų formavimasis tik dar labiau didėja ir dantų akmenys pradeda gilintis po dantenomis. Ten, kur susidaro dantų akmenys dantų atraminiai audiniai apmiršta. Tokiu būdu ima formuotis periodontinės „kišenės“ ir vystosi periodontitas, kuris progresuoja ir sukelia daug nemalonių pojūčių. Be to, viršutinių kvėpavimo takų ligos, kraujo ligos ir kt., neretai būna susijusios su uždegimais, esančiais burnos ertmėje.
2 pav. Paskaita Žibartoniuose
Periodontitas arba parodontozė – liga, kai dėl apnašų kaupimosi pažeidžiami dantų audiniai. Periodontitas vystosi lėtai ir neskausmingai, todėl ši liga yra labai paplitusi. Tyrimai rodo, kad beveik kas antras vyresnio amžiaus žmogus yra susidūręs su šia liga. Pagrindinis ligos požymis –dantenų kraujavimas, kurį pastebėjus rekomenduojama kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Jei ši liga ilgai negydoma, toliau tirpsta kaulas, dantų neskauda, bet jie tampa paslankūs, dėl bakterinių kišenių gali atsirasti dantenų pūlinių. Kuo daugiau kaulo ištirpsta, tuo mažiau jo lieka aplink šaknį, kol ji tampa per trumpa dantį tvirtai laikyti, todėl dantis atsipalaiduoja ir galiausiai iškrinta. Periodontitas pavojingas ir todėl, kad negydomas gali turėti sunkių pasekmių bendrai sveikatai.
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
Dovilė Švabinskienė