Penkiose Panevėžio rajono bendruomenėse vyko dr. Mariaus Lasinsko paskaitos

        Š.m. balandžio 16-17 d. vyko dr. Mariaus Lasinsko paskaitos penkiose Panevėžio rajono bendruomenėse: Berčiūnuose, Nevėžyje, Bernatoniuose, Naujamiestyje ir Piniavoje. Paskaitų temos buvo įvairios ,,Organizmo stiprinimas vaistažolėmis ir antimikrobinis aktyvumas“, ,,Vaistažolės imunitetui ir mikroorganizmų atsparumui didinti“, ,,Vaistažolės natūralūs antibiotikai“. Paskaitos metu dalyviai sužinojo, kaip stiprinti organizmą vaistažolėmis, kaip išlikti sveikam, o susirgus greičiau pasveikti, kaip pasigaminti lietuviškų prieskonių bei įvairių vaistažolių mišinių ir išgirdo daug praktinių receptų, kaip vaistažolės gali tapti maistu ir vaistu.

1 pav. Berčiūnų kaimo bendruomenė

       Visgi, jeigu jūsų imunitetas neatsilaikė prieš peršalimą ar gripą, neskubėkite griebtis vaistų – jums gali padėti ir natūralios priemonės iš gamtos. „Jeigu taip jau nutiko, kad pas jus apsilankė peršalimas ar gripas, tuomet prašykite pagalbos pas šiuos vaistinius augalus, kurios susirinkote vasaros metu: liepų, juoduogių šeivamedžių žiedai, čiobrelių, raudonėlių, vingiorykščių žolė ir kiti. Šie naudingi augalai padės ir esant aukštai temperatūrai.

                                          2 pav. Nevėžio kaimo bendruomenė

                                     3 pav. Bernatonių kaimo bendruomenė

       „Peršalimo ligas dažnai lydi sloga, tai natūrali organizmo apsauginė reakcija, kurios dėka norima pašalinti tai, kas svetima ir nereikalinga. Tačiau dažnai ji sukelia nemalonius pojūčius ir trukdo išsimiegoti. Tam gali padėti kvapnios vaistažolės: čiobrelių, raudonėlių, tramažolių žolė, juoduogių šeivamedžių žiedai, mėtų lapai ir kt. Čia reiktų prisiminti ir senuosius liaudies receptus, kurie vis dar puikiai veikia: supjaustykite du didelius svogūnus smulkiais gabalėliais ir sudėkite į lėkštę, kurią laikysite visą naktį netoli galvos. Maloniai nustebsite, kaip toks paprastas metodas gali padėti išsimiegoti. Kas nenori svogūnų pjaustyti, galite išbandyti eterinių aliejų teigiamą poveikį, šiam tikslui tiks: pušų, kadagių, eukaliptų ir kiti kvapnūs aliejai“, – nurodo vaistažolininkas.
Dienos metu norėdami atsikratyti slogos su maistu valgykite šviežių krienų košeles, nes krienai – vieni stipriausių gamtos antibiotikų. Jie padės ir esant gerklės skausmui

                                         4 pav. Naujamiesčio miestelio bendruomenė

                Paskaitų metu lektorius supažindino kas yra antimikrobinis atsparumas – tai mikroorganizmų (bakterijų, virusų, grybelių) savybė išvengti jų gyvybei pavojingo antimikrobinių medžiagų poveikio. Aktualiausia problema sveikatos apsaugoje yra antibakterinis atsparumas – bakterijų atsparumas antibiotikams. Pastaruoju metu naujų antibiotikų kūrimas itin sulėtėjęs, todėl dedamos didelės pastangos siekiant išsaugoti dabartinių antibiotikų veiksmingumą teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.

                 Antibiotikai vartojami ne tik sveikatos, tačiau ir žemės ūkio ir gyvulininkystės srityse, o atsparios bakterijos plinta ir už gydymo įstaigų ar ūkių ribų – jų galima aptikti vandenyje, dirvožemyje, gyvūnų organizmuose. Todėl taikant antimikrobinio atsparumo prevencijos ir kontrolės priemones yra svarbu visų sektorių indėlis (Vienos sveikatos principas) ir siekis vartoti antibiotikus racionaliai.

Antibiotikai skirti tik bakterinių infekcijų gydymui

Prasidėjus šaltajam metų laikui ir gripo sezonui, padidėja sergamumas  gripu, COVID-19, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis bei antibiotikų suvartojimas. Todėl labai svarbu nepamiršti, kad:

  • antibiotikai gydo tik bakterijų sukeltas infekcijas;
  • gripo, COVID-19 ligos ir peršalimo antibiotikai neveikia;
  • antibiotikus gali paskirti tik gydytojas;
  • antibiotikus reikia vartoti taip, kaip nurodė gydytojas;
  • net jeigu pasijutote geriau, negalima nutraukti antibiotikų vartojimo.

 

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
Aušra Rešimavičienė