Išmanieji telefonai, planšetės, kompiuteriai su neriboto interneto galimybėmis, socialiniais tinklais, virtualiais žaidimais ir kitomis pramogomis ir rizikomis vis labiau užkariauja paauglių dėmesį. Skaičiuojama, kad jaunimas prie ekranų neretai praleidžia apie trečdalį paros. Kartais tai tampa konfliktų su tėvais, prastesnių mokimosi rezultatų priežastimi. Ką daryti, kad liktume realaus, o ne virtualaus pasaulio gyventojais?
Dažnai tenka matyti, jog norėdami nuraminti vaiką, tėvai jam duoda mobilų telefoną. Taip elgiantis padaroma meškos paslauga, vaikui būtina mokytis nusiraminti savarankiškai. Svarbu tėveliams padėti vaikui įsivardinti kokie jausmai užplūdo, kas nutiko. Būtina kartu su juo išbūti stiprią emociją ar jausmą. Šeimoje turi galioti taisyklės ar susitarimai kiek vaikas gali būti prie ekranų. Jei vaikas teigia, kad jam nuobodu, galima pasiūlyti alternatyvą – užsiimti drauge lauke ar bendra veikla namuose. Galima aptarti ką naudingo ar malonaus galima nuveikti drauge su šeimos nariais užuot laiką leidžiant prie ekranų.
Kovo 6 dieną Smilgių gimnazijoje lankėsi nuostabi lektorė, skaitmeninės etikos centro vadovė Rasa Jauniškienė, kuri 7 – 9 klasių moksleiviams skaitė paskaitą apie probleminį interneto vartojimą, elektronines patyčias ir etiškas elgesį virtualioje erdvėje. Paskaitoje lektorė pasakojo kiek daug laiko praleidžiame prie ekranų, kad nepastebime jog tampame išmaniųjų technologijų įkaitais. Paaugliams svarbu žinoti kokius būdus technologijų kompanijos naudoja siekdamos užkariauti jų dėmesį. Paaugliams patinka būti išmaniems, supratingiems, mokėti valdyti technologijas. Jaunuoliai nemėgsta kai jais manipuliuoja, tačiau kaskart kai tik ateina pranešimas, jie iškarto turi į ją sureaguoti ir ją perskaityti. Patariama, jei nėra neatidėliotinų reikalų, galima nusistatyti taisyklę, kad į žinutes atsakysime vieną kartą per dieną. Lektorė kalbėjo, kad verta išbandyti tą jausmą, kai gauni pranešimą, nepulti iš karto skaityti ir atsakyti. Toks pratimas mažina nerimo lygį, kurį ir didina nuolatinis poreikis sureaguoti, kai sublyksi ar suvibruoja telefonas. Moksleiviai dažnai nerimauja dėl to, kad gali kažką praleisti socialiniuose tinkluose ar nesužinoti kažko svarbaus sau ar savo aplinkai. Lektorė ragino moksleivius perimti išmaniųjų įrenginių kontrolę į savo rankas. Čia gali padėti skaitmeninė detoksikacija, ypač jei yra susitarimas su kitu žmogumi (tėvais), kad jaunuolis ir kitas žmogus kažkurį laiką nesinaudos viena ar kita programėle ir reguliariai aptars kaip tai sekasi. Svarbu, kad pavyzdį rodytų tėvai ar globėjai. Jei akcentuosime, kad daug laiko praleisti „telefone“ negerai, o patys tai darysime, nieko gero iš to neišeis.
Dėl šios priklausomybės nustatymo kriterijų mokslininkų diskusijos tęsiasi. Pernelyg didelį paauglių įsitraukimą į veiklas internete gali pastebėti ir artimieji, ir pats moksleivis – jaučiantis, kad prie ekranų praleidžiamas laikas ima trukdyti mokslui, santykiams, poilsiui ir tai tęsiasi ilgiau nei 6 mėnesius. Jei sudėtinga visa tai sukontroliuoti, rekomenduojama pasitarti su specialistais. Naudinga su specialistais pakalbėti ir visai šeimai.
Kiek laiko per dieną rekomenduojama naudotis ekranais:
- Vaikai iki 2 metų – jokių ekranų! Išskyrus vaizdo skambučius su artimaisiais, kurie gyvena kitame mieste ar kitoje šalyje.
- 2–5 metų vaikai – ne daugiau kaip 1 valanda per dieną.
- Pradinukai (6–10 metų) – iki 2 valandų per dieną.
- Jaunesni paaugliai (11–14 metų) – iki 3 valandų per dieną.
- Vyresni paaugliai ekranais gali naudotis tiek, kiek tai netrukdo mokslams, knygų skaitymui, poilsiui, miegui, fizinei veiklai, laikui su draugais ir bendravimui su šeima.
Dėmesio! Ekranai negali būti naudojami vaikui nuraminti, valgio metu ar prieš miegą.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė
Valentina Kaušakienė