Vaikų darželis – tai vieta, kur vaikas išmoksta draugauti bei vysto socialinius gebėjimus, tačiau nėra jokios garantijos, kad vaikų santykiai gerai susiklostys. Vaikų darželyje taip pat gali egzistuoti hierarchija tarp vaikų, kitų vaikų atstūmimas, priekabiavimas ar įvairūs konfliktai tarp silpnesnių ir stipresnių vaikų. Darželyje visko pasitaiko tarp vaikų – spardymasis, kandžiojimasis, stumdymasis, prasivardžiavimas, silpnesnio vaiko mėgdžiojimas ar pašaipos iš jo. Todėl patyčių prevencija būtina jau ankstyvame amžiuje, nes būtent šiame raidos tarpsnyje mezgasi pirmieji ilgalaikiai santykiai, įsiliejama į kolektyvą, formuojasi socialiniai įgūdžiai, kurių pagrindu kuriami tarpusavio ryšiai ir vėlesniuose vaiko gyvenimo etapuose. Anot ankstyvojo ugdymo psichologės Giedrės Sujetaitės-Volungevičienės, jau nuo 3 metų vaikai pradeda aktyviau bendrauti ir „aiškintis santykius“ tarpusavyje, tad tokiame amžiuje jau galime aptikti ir pirmąsias patyčių užuomazgas. Ankstyvajame amžiuje dažniausiai sutinkama patyčių forma yra atstūmimas. Atsiranda skirstymas į „draugus“ ir „nedraugus“, pagal lytį, amžių ir įvairiausius kitus atstumtąjį skaudinančius dalykus.
Šiais laikais šiuolaikinio gyvenimo dalimi tampa robotai kaip vienas naujausių mokymo ir mokymosi technologijų pasiekimų – robotai yra integruojami į švietimo įstaigas. Nemažai mokyklų pasaulyje (pvz., Japonijoje, Amerikoje, Korėjoje, Vokietijoje, Prancūzijoje) atlieka įvairiausius bandymus integruodamos robotus į mokymo procesus. Jų pagalba moksleiviai gali įgyti naujų žinių ir kelti jų kompetencijas vis labiau skaitmeninančiame pasaulyje. Kovo
22 dieną Krekenavos lopšelio – darželio „Sigutė“ vaikams Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras suorganizavo edukaciją „Robotukas linksmai“. Į ugdymo įstaigą atskubėjo Lietuvoje vadinamas tikras, „gyvas“ linksmasis robotukas Tukas. Robotukas pats savaime atrodo linksmai ir net juokingai, tačiau jis norėjo ne tik juokauti, bet ir kartu padėti vaikams suprasti skirtumus tarp juoko ir pajuokos, pikto juoko ir ironijos, sarkazmo ir žeminimo. Edukacijos metu vaikai klausėsi komiškų situacijų, mokėsi atskirti humorą nuo patyčių, išlaikyti emocinę harmoniją ir neperžengti ribų. Tai parodo, kai humoras lieka juokingu tik pačiam juokaujančiam, kitam ar kitiems sukelia stresą, liūdesį ir neigiamas emocijas. Robotukas palietė vaikų širdis. Pasisėmę teigiamų emocijų vaikai aptarinėjo Robotukų išdaigas ir pamokymus ir kaip jie buvo panašūs į juos. Geros nuotaikos skalė stipriai pakilo į viršų ne tik vaikams, bet ir mokytojams. Robotukui asistavo „Mažųjų ugdymo“ vedėjas Vilmantas.
Dalijamės patarimais, kokių žingsnių imtis pastebėjus skaudinimą ar patyčias:
- Atkreipiame dėmesį į sukilusius jausmus ir sakome: “Stop, tu skaudini savo žodžiais (veiksmais)”.
- Nustatome bendravimo kultūros normas: “Darželyje naudojame tik padedančius žodžius ir rūpinamės draugais (priimame žaisti, stengiamės susitarti)”.
- Pamokome apsiginti: “Jei draugas tave įskaudino, netylėk. Garsiai sakyk: Stop, man nemalonu, kai… O, jei jis nesiliauja skaudinti, ieškok pagalbos.”
- Komunikuojame, kai vaikai negirdi – dalinamės pastebėjimais su pedagogais, į ką svarbu atkreipti dėmesį – vaikų polinkius, elgesį, situacijas. “Pastebėjau, kad Tomas nežino, kada įskaudina, o Lina negali tvirtai pasakyti, kad jai nemalonu. Grupėje jie susiginčijo dėl žaislų”.
Patyčių mažinimo vienas asmuo neatliks, čia turi stengtis kiekvienas bendruomenės narys. Vieninga bendravimo kultūra padės užtikrinti, kad vaikai jaustųsi saugiai ir mokėtų būti rūpestingais bei atjaučiančiais visuomenės nariais.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė
Aušra Džiugelytė