Rugsėjo 15 d. – Pasaulinė limfomos diena

     Siekiant kuo plačiau informuoti visuomenę apie limfomą, jos rūšis, simptomus ir gydymą, kiekvienais metais rugsėjo 15-ąją visame pasaulyje minima limfomos diena. 2022 m. Limfomos koalicija ragina šią dieną pasitikti su šūkiu: „Negalime laukti – skubiai reikia tobulinti limfomų diagnozavimo, gydymo ir sekimo būdus!“.

     Limfoma yra 5-as pagal dažnumą vėžys, tačiau daugelis žmonių apie tai nėra girdėję ir nežino simptomų. Limfoma – viena dažniausių kraujo vėžio rūšių, kiekvienais metais naujai diagnozuojama 360 tūkst. žmonių visame pasaulyje. Tai kraujo sistemos vėžys, kuris pirmiausia pažeidžia limfmazgius, bet ilgainiui gali išplisti ir į kaulų čiulpus, blužnį, kepenis, plaučius bei kitus organus. Visos limfomos suskirstytos į dvi dideles morfologines grupes: Hodžkino ligą ir ne Hodžkino limfomas. Tikslios šios piktybinės kraujo ligos priežastys nėra žinomos. Limfoma – liga, nepaisanti amžiaus. Ja gali susirgti tiek vaikai, tiek suaugę žmonės. Limfoma, kaip ir kiti piktybiniai navikai, nėra infekcinė liga ir nuo kito žmogaus ja neužsikrečiama. Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 400 naujų limfomos atvejų. t.y. apie 80 Hodžkino ir apie 300 ne Hodžkino limfomos tipų.

     Nors kiekvienais metais Lietuvoje naujų limfomos atvejų skaičius auga, tačiau žmonės dar labai mažai žino apie šią piktybinę kraujo ligą ir jos simptomus. Kuo daugiau žmonės sužino apie limfomą ir jos simptomus, tuo drąsiau ir anksčiau kreipiasi į medikus. O laiku ją diagnozavus ir pritaikius šiuolaikinius modernius gydymo metodus limfomą įveikia ir į įprastinį gyvenimą sugrįžta 20-80 proc. sergančiųjų agresyviomis limfomos formomis, o kitiems – pratęsiama gyvybė.

     Kokie limfomos simptomai?

     Dažniausias simptomas – neskausmingas darinys kaklo, kirkšnies ar pažasties srityje.

Kiti simptomai gali būti :

  • stiprus prakaitavimas arba karščiavimas, ypač naktimis;
  • nepaliaujamas viso kūno niežulys;
  • apetito netekimas, svorio kritimas arba nuovargis;
  • pasikartojantis kosulys arba dusulys.

     Vaikams (dažniau esant ne Hodžkino limfomai) gali atsirasti kosulys arba kvėpavimo sutrikimai. Taip pat jie gali jausti pilvo skausmą. Kartais vaikams čiuopiamas darinys pilvo srityje. Jei Jums ar Jūsų vaikui atsirado minėtų simptomų, turite neatidėliodami kreiptis į gydytoją. Tačiau atminkite – yra daug ligų, kurioms būdingi panašūs simptomai, taigi jie nebūtinai rodo, kad sergama limfoma.

     Gydant limfomas pastaraisiais metais pasiekta didelė pažanga ir vis didesnį skaičių ligonių, sergančių limfomomis (tiek Hodžkino, tiek ir ne Hodžkino), galima išgydyti net ir tada, kai liga išplitusi. Dažniausiai naudojami gydymo būdai – spindulinė terapija ir chemoterapija (atskirai arba derinant šiuos gydymo metodus – skiriant kartu arba vieną po kito).

     Socialinė pagalba.  Kai susirgęs asmuo turi tam tikrą laiką gydytis ir negali eiti į darbą, jam išduodamas nedarbingumo pažymėjimas. Dokumentas pateikiamas darbdaviui ir pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus pacientui bus apmokama už laikotarpį, kai negalėjo dirbti. Jei Jūsų nedarbingas ilgiau, negu galima išduoti nedarbingumo pažymėjimą vadovaujantis įstatymais, tuomet gausite siuntimą į Gydytojų medicininės ekspertizės komisiją (MSEK). Ši, įvertinusi ligą, numatomą gydymą, sveikatos būklę, suteikia terminuotą ar neterminuotą netekto darbingumo pažymėjimą arba leidžia dar tęsti nedarbingumo pažymėjimą.

     Psichologinė pagalba. Paprastai gydymo įstaigose, kuriose gydomos onkologinės ligos, dirba psichoterapeutas ir psichologai, kurie gali suteikti reikiamą paramą. Sergantys onkologinėmis ligomis žmonės buriasi į pacientų draugijas. Čia jie randa pagalbą ir supratimą bei gali pasidalyti savo patirtimi ir taip padėti sunkiais momentais kitiems sergantiesiems.

    Daugelis pacientų gydomi visiškai išgyja. Tačiau kai kuriems liga atsinaujina. Jei taip atsitinka, skiriamas pakartotinis gydymas, kurio tikslas – išgydyti pacientą. Vėliau turi būti atliekama kamieninių ląstelių transplantacija. Jei visiškai išgydyti nėra galimybės, skiriamas paliatyvus gydymas, kuriuo ligą siekiama kontroliuoti, t. y. sumažinti limfmazgius ir padaryti viską, kad pacientas kuo ilgesnį laiką jaustųsi gerai.

Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė

Inga Mackelienė

Naudota informacija:

  1. Vilniaus universiteto onkologijos institutas „Apie limfomas“, 2005 m.
  2. http://ligos.sveikas.lt/lt/ligos_straipsniai/rugsejo_15_d__pasauline_limfomos_diena/
  3. https://www.awarenessdays.com/awareness-days-calendar/world-lymphoma-day-2022/
  4. https://lymphoma-action.org.uk/campaigning

 

 

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *