Streso mažinimo būdai

    Nuo nedidelių iššūkių iki didelių krizių – stresas yra gyvenimo dalis. Ir nors  ne visada įmanoma kontroliuoti aplinkybes, kurios sukelia stresines situacijas, tačiau galima kontroliuoti, kaip į jas sureaguojame. Streso paskirtis yra padėti prisitaikyti: motyvuoti mus veikti, pagerinti dėmesio koncentraciją ir aktyvinti smegenų dalį, atsakingą už sprendimų priėmimą, fizinio stresoriaus metu paruošti kūną bėgti arba kautis su pavojumi. Taigi, stresas gali būti naudingas, nebent jis yra per didelis ar užsitęsia. Tada stresas gali sukelti visiškai priešingą efektą: skatinti atidėliojimą, trukdyti susikaupti ir rišliai mąstyti. Nuo streso prastėja sveikata – ilgalaikis stresas prisideda prie kraujotakos, virškinimo problemų, bendro imuniteto susilpnėjimo, perdegimo. Todėl būtina pasirūpinti savimi ir mokytis kontroliuoti streso lygį. Kai stresas tampa didžiulis arba lėtinis, jis gali paveikti žmogaus savijautą, todėl labai svarbu turėti veiksmingų stresą mažinančių priemonių, kurios padėtų nuraminti  protą ir kūną. Simptomai, kurie užklumpa stresinės situacijos metu gali būti fiziniai arba emociniai. Įprastos reakcijos į stresinį įvykį gali būti:

  • Baimės, šoko, pykčio, liūdesio, nerimo ar nusivylimo jausmai.
  • Apetito, energijos, pomėgių pokyčiai.
  • Sunku užmigti ar susikaupti ir priimti sprendimus.
  • Fizinės reakcijos, tokios kaip galvos skausmas, kūno skausmai, skrandžio sutrikimai ir odos bėrimas.
  • Lėtinių sveikatos problemų pablogėjimas.
  • Psichikos sveikatos būklės pablogėjimas.
  • Padidėjęs tabako, alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas.

  Streso įveikos būdai:

  1. Subalansuota mityba.
  2. Fizinis aktyvumas.
  3. Kokybiškas miegas – vienas stipriausių streso malšintojų.
  4. Diafragminis kvėpavimas. Kvėpuodami diafragma, stimuliuojame organus ir tai teigiamai veikia nervų sistemą.
  5. Nerimo reguliavimas. Nerimas ne tik griauna tarpusavio santykius, bet ir apsunkina smegenų darbą.
  6. Dėkingumo praktikavimas. Dėkingumas – tai pozityvus požiūris į gyvenimą, leidžiantis kiekviename gyvenimo žingsnyje atrasti, už ką galima padėkoti.
  7. Sumažintas kofeino, alkoholio, cigarečių ir kitų stimuliantų vartojimas.

     Dėl greito gyvenimo tempo šiais laikais streso išvengti yra beveik neįmanoma. Stresas yra apsauginė fiziologinė ir psichologinė organizmo reakcija. Trumpalaikis stresas organizmui gali būti netgi naudingas, pavyzdžiui, jeigu susižeidžiame, organizmas tuoj pat suaktyvina imuninę sistemą ir ji padeda susitvarkyti su sužeidimu (saugo nuo svetimkūnių patekimo į kraują, skatina žaizdos gijimą). Sunkaus daikto kėlimas – stresinė situacija. Tada stresas mums padeda – jis raumenims suteikia daugiau jėgos, kad lengviau įveiktumėme tą svorį. Stresas tampa pavojingas, kai žmogus su juo negali susitvarkyti. Nuolatinis stresas ar įtampa turi neigiamą poveikį imuninei sistemai ir gali „išvesti iš rikiuotės“ visą organizmą, paskatinti fizines ir psichines ligas.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

Karolina Juškaitė