Š.m. spalio 5 – gruodžio 14 dienomis Tiltagaliuose ir Dembavoje vyko sveikatingumo mankštos su asociacijos „Sveikatos taku“ kineziterapeutais Justina Barzevičiene ir Sauliumi Paštuku. Mankštos specializuotos, buvo pritaikytos pagal kiekvieno žmogaus fizines galimybes ir amžių.
1 pav. Sveikatingumo mankštos Bernatoniuose.
Sveikatingumo mankštos vyko ir Bernatoniuose rugsėjo 26 – spalio 26 dienomis. Jas vedė VšĮ „Ir Tau“ direktorė ir trenerė Diana Štankelienė. Pabaigus užsiėmimus trenerė sveikatinguo mankštas pradėjo vesti ir Velžyje. Velžio bendruomenės nariai sportavo lapkričio 7 – gruodžio 19 dienomis.
2 pav. Sveikatingumo mankštos Tiltagaliuose.
Reguliarus fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti kūno būklę ir svorį, pagerinti sveikatą ir nuotaiką, sumažinti su nutukimu siejamų ligų riziką. Ilgalaikiais tyrimais įrodyta, jog fizinis pasyvumas yra vienas pagrindinių lėtinių neinfekcinių ligų, ypač širdies ir kraujagyslių sistemos bei nutukimo, rizikos veiksnių. Su fiziniu pasyvumu siejama 3,5 proc. visų ligų, ir 5–10 proc. mirčių Europos regione. Fizinis aktyvumas padeda gerinti žmogaus sveikatą, mažėja nutukimo rizika, o tuo pačiu ir lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimo rizika.
3 pav. Sveikatingumo mankštos Dembavoje.
Fizinio aktyvumo poveikis suaugusiems asmenims. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad nuolatinis optimalus aerobinis fizinis krūvis sumažina riziką susirgti kai kuriomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, pagerina bendrą savijautą, o kai kurios fizinio aktyvumo rūšys yra naudojamos lėtinių ligų gydymui:
- sumažėja tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis;
- palaipsniui sumažėja padidėjęs sistolinis ir diastolinis arterinis kraujo spaudimas krūvio ir ramybės metu;
- sumažėja trigliceridų ir mažo tankio lipoproteinų kiekis bei padidėja didelio tankio lipoproteinų kiekis kraujyje – t. y. sumažėja rizika susirgti ateroskleroze;
- pagerėja kraujagyslių endotelio funkcija, išsaugomas kraujagyslių elastingumas, pagerėja mikrocirkuliacija;
- pagerėja kraujo apytaka smegenyse, kas ypač svarbu protinį darbą dirbantiems asmenims;
- gerėja audinių tolerancija gliukozei ir didėja jautrumas insulinui, todėl fizinis aktyvumas gali būti naudojamas kaip II tipo cukrinio diabeto profilaktikos ir gydymo priemonė;
- padeda išvengti nutukimo ir kartu su kitomis priemonėmis (gyvenimo būdo korekcija, mitybos keitimu) tinka kompleksinei nutukimo terapijai;
- tinkamas fizinis krūvis bei racionali mityba pristabdo kaulų retėjimo procesą – osteoporozę ir osteopeniją;
- fiziniai pratimai mažina psichologinio streso požymius, tinka atskirų psichinių ligų, ypač depresijos, nerimo, funkcinių nervų sistemos sutrikimų, prevencijai;
- fiziniai pratimai mažina tikimybę susirgti kai kuriais vėžiniais susirgimais (storosios žarnos ir krūties);
- fizinis aktyvumas stimuliuoja imuninę sistemą, didina nespecifinį organizmo imunitetą ir atsparumą nepalankiems išorės veiksniams; tuo pačiu sumažina tikimybę sirgti virusinėmis infekcijomis;
- palaiko raumenų tonusą, jėgą ir ištvermę, su amžiumi lėčiau mažėja raumenų masė, jėga ir ištvermė; palaiko sąnarių, sausgyslių ir raiščių elastingumą, didina sąnarių paslankumą; mažina tikimybę sirgti stuburo kaklinės ir juosmeninės dalies osteochondroze.
DĖKOJAME VISIEMS LANKIUSIEMS MANKŠTAS!
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
Dovilė Švabinskienė