2023 m. lapkričio 13 d. Velžio gimnazijos 1a klasės mokiniams vyko praktinis užsiėmimas „Taisyklingas rankų plovimas”. Praktinio užsiėmimo metu buvo primenama vaikams, kada būtina plauti rankas, kodėl jas reikia plauti, mokoma rankų plovimo technikos. Vaikai žiūrėjo mokomąjį filmuką “Kaip taisyklingai plautis rankas?”. Praktinio užsiėmimo metu buvo naudojama speciali, nekenksminga priemonė, kuri padėjo įvertinti mikrobų perdavimo kelią nuo vieno žmogaus kitam spaudžiant ranką, dalinantis daiktais, čiaudint ar kosint. Vaikai išsitepė rankas nekenksmingais, mokymams skirtais specialiais milteliais. Pašvietus UV spindulių lempa, ant rankų vaikai pamatė baltai šviečiančius miltelius “mikrobus”. Po rankų plovimo su UV spindulių lempa buvo tikrinama ar vaikai taisyklingai ir kruopščiai nuplovė rankas. Ant kruopščiai nenuplautų rankų milteliai liko prikibę ir jie, pašvietus lempa, švytėjo. Pasitaikė ir tokių mokinių, kurie ėjo plautis rankų dar kartą, nes pašvietus UV lempa, ant rankų dar švietė balti milteliai, tai parodo, kad vaikai plovė rankas be muilo, paskubėjo ir neatliko rankų plovimo judesių technikos.
Žmogaus rankos dažniau nei kitos kūno dalys liečiasi su mus supančiais daiktais bei aplinka, todėl žmogaus kūno odos higienoje svarbiausią vietą užima rankų priežiūra. Rankos yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių pernešant mikroorganizmus nuo vieno asmens kitam, pavyzdžiui, paspaudžiant ranką. Rankų plovimas su muilu yra veiksmingas būdas, pašalinantis ligas sukeliančius mikroorganizmus, kurie į žmogaus organizmą patenka būtent per rankas, kai dažnai liečiame akis, nosį ir burną, kai ruošiame maistą ir gėrimus, taip pat, kai liečiame aplinkos daiktus ir paviršius. Be to, mikroorganizmai, nuo rankų patekę į maistą, gali pasidauginti ir maisto produktuose bei sukelti sunkius sveikatos sutrikimus. Tyrimų duomenimis, rankų plovimas trečdaliu sumažina viduriavimo tikimybę ir penktadaliu – sergamumą kvėpavimo takų ligomis. Dėl netinkamos rankų higienos ir prastų rankų plovimo įgūdžių padidėja rizika susirgti įvairiomis ligomis: šigelioze, hepatitu A, virusinėmis žarnyno infekcijomis (rotavirusine bei norovirusine infekcija), gripu, kitomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje nuo viduriavimo (diarėjos) miršta apie 3 mln. žmonių, o hepatitu A suserga apie 1,4 mln. gyventojų.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė
Gabrielė Vainauskienė