Kiekvienais metais balandžio 29 dieną minima Tarptautinė imunologijos diena, kurios metu visuomenei pristatomi imunologijos pasiekimai. Šių metų imunologijos dienos tema – Imunitetas ir senėjimas. Minint imunologijos dieną, Lietuvos imunologų draugija ir Lietuvos mokslų akademijos Alergologijos komisija organizuoja konferenciją “Per gyvenimą su alergija: nuo vaikystės iki senatvės”. Konferencijoje bus aptariami aktualūs imunologijos ir alergologijos klausimai, susiję su senėjimu. Kaip keičiasi mūsų imuninė sistema ir jos atsakas į alergenus organizmui senstant? Ar vyresniame amžiuje padidėja, ar sumažėja alerginių ligų rizika? Kodėl svarbi tiksli alerginių ligų diagnostika? Kokiems alergenams dažniausiai įsijautrinę Lietuvos gyventojai?
Imunologija (imuno… + gr. logos – mokslas), biomedicinos mokslų šaka, tirianti organizmų imuniteto genetinius, molekulinius ir ląstelinius dėsningumus, padedančius išsaugoti organizmo homeostazę ir apginti nuo genetiškai svetimų veiksnių. Šias funkcijas atlieka imuninė sistema. Imunologijos raida priklauso nuo imuninės sistemos funkcionavimo dėsningumų pažinimo ir glaudžiai siejasi su genetikos, molekulinės biologijos, biochemijos, biotechnologijos tyrimais. Skirstoma į imunogenetiką, imunochemiją, imunomorfologiją, imunofarmakologiją, imunopatologiją, imunobiotechnologiją.
Balandžio 24–30 dienomis minima Pasaulinė imunizacijos savaitė, šių metų tema –„Skiepai visiems“. Paskutinę balandžio savaitę švenčiama Pasauline imunizacijos savaite siekiama atkreipti dėmesį į būtinus kolektyvinius veiksmus ir skatinti naudoti vakcinas, siekiant apsaugoti visų amžiaus grupių žmones nuo ligų.
Šiais metais Pasaulinė imunizacijos savaitė minės 50-ies išplėstinės imunizacijos programos (EPI) metų jubiliejų – pripažįstant mūsų bendras pastangas išgelbėti ir pagerinti daugybę gyvybių nuo ligų, kurių galima išvengti skiepais, ir raginant šalis daugiau investuoti į imunizacijos programas, siekiant apsaugoti kitas kartas. Vos per 5 dešimtmečius iš pasaulio, kuriame daugelis tėvų bijojo vaiko mirties, tapome pasauliu, kuriame kiekvienas vaikas – jei paskiepytas – turi galimybę išgyventi ir klestėti. Pradedant 1974 m., Išplėstinė imunizacijos programa (EPI) buvo skirta apsaugoti visus vaikus nuo 6 vaikų ligų, tačiau šiandien šis skaičius išaugo iki 13 visuotinai rekomenduojamų vakcinų per visą gyvenimą ir 17 papildomų vakcinų su rekomendacijomis.
Per pastaruosius kelerius metus pandemijos metu imunizacijos pažanga sumažėjo. Nors 2022 m., palyginti su 2021 m., visame pasaulyje buvo paskiepyta daugiau nei 4 milijonais vaikų, vis dar buvo 20 milijonų vaikų, kurie praleido vieną ar daugiau vakcinų. Didėjantys konfliktai, ekonominis nuosmukis ir didėjantis abejojimas vakcinomis, yra keletas iš priežasčių, kodėl, kai kurie tėvai atsisako skiepyti vaikus. Dėl to pasaulis mato staigius difterijos ir tymų ligų protrūkius, kurių iki šiol beveik nebuvo.
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
Dovilė Švabinskienė
Naudota informacija:
- http://www.rutadubakiene.com/tinklarastis/tarptautine-imunologijos-diena-balandzio-29
- https://wp-iuis.s3.eu-west1.amazonaws.com/app/uploads/2024/02/20135624/DOI_2024_5_Social-media-post-about-campaign-and-awards.jpg
- https://www.vle.lt/straipsnis/imunologija/
- https://www.who.int/campaigns/world-immunization-week/2024
- https://who.canto.global/v/WorldImmunizationWeek/album/O4PNQ?display=fitView&viewIndex=0&referenceTo=&from=fitView&column=image&id=hifo3st60158hfo7huc5bmjc1m